Norint sukurti ir plėtoti startuolį, neužtenka spragtelėti pirštais – tai kainuoja. Tradiciškai tam yra banko paskolos, ilgalaikė nuoma, Europos Sąjungos parama ar kita valstybės pagalba, tačiau Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos (LT VCA) direktorė Ausma Bartkutė pastebi, kad bankai, vadovaudamiesi savo rizikos vertinimo kriterijais, startuoliams skolinti pinigų neskuba, todėl didėja alternatyvų poreikis.

Nuo skolinimo prie investavimo

Alternatyvų atsiradimas stipriai koreliuoja su požiūrio kaita: tradiciškai verslo finansavimas vertinamas kaip skolinimas, pavyzdžiui, bankas, suteikęs paskolą įmonei, laukia, kada ji grąžins paskolą ir mokės palūkanas. Tačiau dabar verslo finansavimas vis labiau vertinamas per investicijos prizmę. Štai, pavyzdžiui, rizikos ar privataus kapitalo fondas nusiperka dalį įmonės akcijų, aktyviai dalyvauja įmonės valdyme, o uždirba iš dividendų ir (arba) pardavęs tas akcijas vėliau. Jei įmonę pavyksta parduoti pelningai, fondui priklauso pelno dalis, proporcinga jo turimoms akcijoms. Nors pastarasis finansavimo būdas, pasak A. Bartkutės, yra brangesnis ir finansų, ir laiko, praleisto bendraujant su rizikos ir privataus kapitalo fondo valdytojais, prasme, jis startuoliui gali būti lemtingas.

Sukurta veikianti ekosistema

A. Bartkutės teigimu, dabartinė situacija Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo rinkoje yra gana gera – didėja šio alternatyvaus finansavimo šaltinio žinomumas. Kartu kuriasi ir nauji fondai. „Jau vien šiais metais įsikūrė šeši nauji fondai, taigi iš viso šiuo metu Lietuvoje investuoja 12 fondų, kurių dalis investuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse, – sako ji ir priduria: – Netrukus tokių fondų atsiras dar daugiau – „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku šiuo metu renka valdytojus dar keturiems fondams: Bendrai su verslo angelais investuojančiam fondui, Plėtros fondui I, Plėtros fondui II bei Ankstyvosios stadijos ir plėtros fondui II. Negana to, yra pagrįstų planų kurti ir akceleratorių priemonę bei koinvestuojantį fondą, skirtą mokslo ir studijų institucijų atžalinėms įmonėms (angl. spin off) finansuoti.“

Tiesa, A. Bartkutė atkreipia dėmesį, kad išskirtinai į startuolius koncentruojasi tie rizikos kapitalo fondai, kurių strategija apima priešankstyvosios (angl. pre-seed) stadijos ir (arba) ankstyvosios stadijos verslo investicijas. „Tokie fondai yra „Open Circle Capital“, „Nextury Ventures“, „Karma Ventures Fund“, „Smart Energy Fund“, Koinvesticiniai fondai I ir II“, – vardija LT VCA direktorė.

Reikia atlikti namų darbus

„Investuotojams sudominti kandidatai turi nedaug laiko, tad reikia gebėti labai greitai sudaryti įspūdį.“

A. Bartkutė.

Startuoliai, norėdami pritraukti vieno iš šių fondų investicijas, turi tinkamai pasirengti. Anot A. Bartkutės, pradėti vertėtų nuo klausimo, ar rizikos kapitalo investicija yra geriausias būdas finansuoti besikreipiančiojo verslą, išsikristalizavimo. „Įvairūs verslai turi skirtingą potencialą, o fondų valdytojus domina tik tie verslai, kurie yra pajėgūs sugeneruoti ženklią investicijų grąžą. Jeigu paanalizuotume, pavyzdžiui, technologijų sektorių, pastebėtume, kad investuojama daugiausia į įmones, kurių produktai ar paslaugos yra orientuoti į pasaulinę rinką. Kitaip tariant, fondus domina įmonės, kurios turi potencialo tapti vadinamaisiais vienaragiais arba bent jau regiono lyderėmis“, – sako ji.

Be to, pašnekovė pataria iš esmės pasidomėti fondu, į kurį kreipiatės: kokių investicijų jis ieško, į kokį įmonės plėtros etapą investuoja, kokio dydžio investicijas jis planuoja skirti verslams, kokios sritys įvardijamos kaip pirmenybinės.

Pagaliau A. Bartkutė pabrėžia tinkamo verslo idėjos pristatymo svarbą. „Investuotojams sudominti kandidatai turi nedaug laiko, tad reikia gebėti labai greitai sudaryti įspūdį. Tačiau, žinoma, vertėtų turėti ir parengtą verslo planą, atsakysiantį į esminius klausimus: kokios produkto ar paslaugos plėtros galimybės, kokia rinkos situacija (svarbu turėti įrodymų, kad rinkos dydis yra pakankamas), kokie produkto ar paslaugos pranašumai ir trūkumai (būtų labai gerai turėti potencialių klientų apklausos rezultatus) ir bene svarbiausia – kas yra įmonės branduolį sudaranti komanda ir kaip bus užtikrinamos reikiamos kompetencijos plėtojant verslą“, – detalizuoja LT VCA direktorė.

Pabaigoje pašnekovė pataria nepamiršti, kad rizikos ir privatus kapitalas – tai ne tik pinigai, bet ir prieiga prie naujų naudingų ryšių bei fondo valdytojų sukauptų žinių ir patirties.