Per pastaruosius metus verslai aktyviai kėlėsi į interneto erdvę, prisitaikė prie naujos realybės. Kartu su verslu įvyko vartotojo transformacija: kito jo elgsena, pirkimo įpročiai, poreikiai. Kokį vartotoją turime dabar ir ar grįšime į ankstesnes vėžes, kalbamės su agentūros „BPN Lietuva“ vadovu, Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos pirmininku Linu Šiautkuliu. 

„Kai visas vartotojo dėmesys susiveda į išmaniojo įrenginio ekraną, dėl jo kiekvienas verslas yra priverstas kovoti ne tik su savo tiesioginiais konkurentais, bet ir su socialinių medijų turiniu, kas savaitę atsirandančiais naujais serialais „Netflix“, HBO, tinklalaidėmis ir viso pasaulio skaitmeninėmis paslaugomis“, – tikina pašnekovas ir priduria, kad daugiausia laimės tie, kuriems pavyks išplėšti didžiausią dėmesio dalį. 

Pokyčiai neišvengiami

Šiuo metu turime antrąjį karantiną, tad nesunkiai galime apžvelgti, kaip keitėsi rinka pasibaigus pirmajam, ir daryti prielaidas, kas mūsų laukia vėliau.

„Praėjusių metų pirmoji karantino banga parodė, kad vartotojų pirkimo elgsena po karantino iš esmės grįžo į prieš tai buvusią. Rekordinius lankytojų srautus internete, tik atsidarius fizinėms parduotuvėms, pakeitė nuosaikesnis jų augimas. Nors išoriškai pokyčiai pastebimi sunkiau, tačiau matėme svarbius vartotojų pirkimo įpročių pokyčius, kurie leidžia daryti tvirtesnes prielaidas dėl jų išlikimo“, – sako L. Šiautkulis.

Pašnekovas išskiria keturis ryškiausius vartotojų pokyčius, kurie, manoma, išliks ir karantinui pasibaigus.

1. Sprendimai priimami internete 

Karantino metu vartotojai įprato ir įgudo ne tik viską pirkti, bet ir informaciją tikrinti internete. Pašnekovo teigimu, net ir atsidarius fizinėms parduotuvėms bei į jas grįžus finansinėms operacijoms, vartotojo įprotis savo tyrinėjimo ir apsipirkimo kelionę pradėti internete liks.

„Tai apima visas amžiaus grupes. Net pensinio amžiaus atstovai prieš vykdami į „Lidl“ įprato internete peržiūrėti ten laukiančias akcijas. Vadinasi, kova dėl vartotojo dėmesio skaitmeninėje erdvėje tik stiprės, o neturėjimas išsamaus prekės aprašymo internete prilygsta tuščiai vitrinai fizinėje parduotuvėje“, – įsitikinęs specialistas.

2. Apsilankymo laikas trumpesnis

„Pirkėjo tyrinėjimo ir svarstymo etapui persikėlus į internetą, ir toliau trumpėjo parduotuvėje praleistas laikas, o apsipirkimai tapo daug tikslingesni“, – teigia pašnekovas. To poveikis akivaizdus – prekybininkams teks dar atkakliau kovoti dėl vartotojo dėmesio pritraukimo prekybos vietoje. Ekspromtu priimti pirkimo sprendimai, sutrumpinus apsipirkimo laiką, tikėtina, taps kiek retesni. 

3. Tendencija „Click & Collect“ 

Galimybė viską nusipirkti internetu ir atsiimti fizinėje parduotuvėje, veikiančioje kaip atsiėmimo punktas, sukūrė vartotojams iliuziją, kad viskas vyksta žaibišku greičiu. Šis poreikis turėti viską „čia ir dabar“, manoma, liks ir karantinui pasibaigus. 

„Prekyba tampa sunkiai suprantama, jei internetu užsakytos prekės negalima tą pačią dieną fiziškai atsiimti parduotuvėje“, – teigia L. Šiautkulis. Tie, kurie sugeba užtikrinti sparčiausią prekės atsiėmimo ar pristatymo galimybę, laimi prieš savo konkurentus. 

4. Teks atkurti ryšį 

Dar iki karantino dalis vartotojų pranašumu laikė tai, kad fizinėje parduotuvėje gali pamatyti prekę realiai, ją pačiupinėti. Šioje vietoje pralaimėdavo verslai, neturintys fizinių parduotuvių. Pandemija šį skirtumą panaikino.

„Prekių ženklų galimybės išsiskirti, būti pačiupinėtiems, pamatytiems kitose, ne interneto, erdvėse gerokai sumažėjo. Maisto, restoranų, kitų prekių platformoms tapus pagrindiniais apsipirkimo įrankiais, prekių ženklų galimybė išsiskirti dažnu atveju tapo apribota nuotrauka ir trumpu aprašymu po ja. Prekių ženklai yra ir bus priversti iš naujo mokytis, kaip sukurti bent kažkiek fiziniam pasauliui prilygstančią patirtį skaitmeninėje erdvėje“, – neabejoja rinkodaros specialistas.