Palyginti su Baltijos kaimynais, internetu perkame dažniau ir daugiau, tačiau mums labiau rūpi prekių ir pristatymo kainos. Tai parodė šių metų vasarą atliktas e-prekybos ir siuntinių pristatymo tyrimas Baltijos šalyse.

Suomijos įmonių grupės „Posti“, kuriai priklauso ir lietuvių siuntų ir logistikos įmonė „Itella logistics“ užsakymu įžvalgų ir konsultacijų bendrovė „Kantar“ Baltijos šalyse atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta per 1600 respondentų nuo 18 iki 79 metų amžiaus. 

Tyrimas atskleidė, kad net 76 proc. Lietuvos gyventojų per pastarąjį mėnesį pirko internetu. Per metus tokių žmonių padaugėjo 5 procentiniais punktais.  Tuo reikšmingai skiriamės nuo latvių, kur pastarąjį mėnesį internete apsipirko kiek daugiau nei pusė žmonių (54 proc.). Estijoje tokių yra 68 procentai. 

Teigiančių, kad elektroninėse parduotuvėse perka dažniau nei fizinėse, Lietuvoje taip pat ženkliai daugiau. Tą daro 44 proc. mūsų šalies gyventojų, kuomet Estijoje tokių yra 29 proc., o Latvijoje – tik 26 proc. 

„Tarp Baltijos šalių išliekame tvirti lyderiai elektroninio apsipirkimo srityje. Be abejo, įtakos e-prekybos augimui turėjo šių metų aktualijos, tačiau kaimyninėse šalyse tai nebuvo taip akivaizdu. Tokie lietuvių įpročiai atveria naujas galimybes prekybos internetu ir logistikos bendrovėms bei sukuria nemažai naujų iššūkių“, – komentavo „Itella Logistics“ pardavimų vadovas Justas Januškevičius.

Vos 4 proc. respondentų Lietuvoje teigė niekada nepirkę elektroninėse parduotuvėse, kai Estijoje tokių yra 11 proc., o Latvijoje net 18 proc. Įdomu tai, kad tarp lietuvių iki 24 metų amžiaus niekada nepirkusių internetu išvis nepasitaikė.

Esame jautriausi pirkinių ir pristatymo kainai

Paklausti, kokie faktoriai yra svarbiausi renkantis pirkinius internete, net 84 proc. respondentų Lietuvoje paminėjo, kad tai yra prekės kaina. Latvijoje kaina taip pat yra svarbiausias faktorius, tačiau mažesnei žmonių daliai – 69 proc. Tuo metu Estijoje kaina yra trečias pagal svarbumą veiksnys (62 proc.), šioje šalyje žmonės labiau pageidauja matyti aiškiai įvardintą pristatymo įkainį ir detalų produkto aprašymą su nuotrauka.

Palyginus su kaimynais, mums daug svarbiau ir nemokamo pristatymo galimybė – tą įvardino 77 proc. lietuvių, 58 proc. latvių ir 45 proc. estų.

„Perfrazuojant tautosaką, lietuviai yra Baltijos šalių suvalkiečiai. Tačiau taupumas nereiškia, kad esame užspaudę išlaidas. Pavyzdžiui, pusė apklaustų lietuvių mini, kad pasirenka papildomas prekes siekdami nemokamo pristatymo. Realiai elektroninių parduotuvių pajamos nuo to tik auga“, – sakė Justas Januškevičius.

Visose Baltijos šalyse tarp mažiausiai svarbių faktorių renkantis prekes buvo vietinė produktų kilmė, aplinkai draugiška pakuotė, pati prekė ir jos pristatymo būdas. 

Dėl COVID-19 pasikeitė ir pristatymo būdai

Žmonės vis rečiau pageidauja matyti kurjerį ant namų ar darbovietės slenksčio. Jeigu praėjusiais metais prekės atsiėmimą siuntų terminale kaip priimtiniausią nurodė kas trečias Lietuvos gyventojas, šiemet tokių – jau daugiau kaip 50 proc. Atitinkamai sumažėjo pristatymo į namus poreikis – nuo 42 iki 27 procentų.

Tokia pati tendencija vyravo ir kitose Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, Estijoje siuntinio namuose laukia vos 12 proc. perkančiųjų internetu, o atvykti iki terminalo pageidauja net 73 proc.

„Nėra abejonės, kad taip atsitiko dėl COVID-19 plitimo. Žmonės stengiasi išvengti kontaktų. Šiuo atžvilgiu visoms siuntų tarnyboms yra kritiška taikyti maksimalias saugumo priemones, siūlyti bekontakčio pristatymo galimybę“, – sakė „Itella Logistics“ pardavimų vadovas.

Lietuviai pirmenybę teikia saviems

Septynių iš dešimties lietuvių (71 proc.) paskutinioji internetu pirkta prekė atkeliavo iš gimtosios šalies. 

Atitinkamas rodiklis Estijoje yra toks pat, o latviai daug mažiau ištikimi vietos e-parduotuvėms: tik 54 proc. pirkinius įsigijo Latvijoje.

Palyginti su praėjusiais metais, nuo 9 iki 6 proc. sumažėjo paskutinę prekę gavusiųjų iš Azijos šalių. Palyginti su 2019 m., daugiau Lietuvos žmonių pirko Švedijos bei Suomijos e-parduotuvėse. Lietuviams geriausiai žinoma internetinė parduotuvė – Pigu.lt. Paprašyti prisiminti geriausias internetines parduotuves, ją pirmiausiai įvardijo kas penktas (22 proc.) apklaustasis. 

Antroje žinomiausių vietoje – AlliExpres.com elektroninė parduotuvė (pirmas paminėjimas – 9 proc.). Treti žinomiausi – Senukai.lt, ją pirmiausia prisiminė 5 proc. žmonių. Toliau rikiuojasi Barbora.lt, E-Bay.com, Varle.lt bei Amazon.com.

Beveik pusė (44 proc.)  lietuvių ateityje planuoja rinktis parduotuves, įsikūrusias Lietuvoje. Tokia pati dalis lietuvių mano, kad ateityje dažniau pirks internetu. Vos 10 proc. respondentų sakė, kad ateityje internetu nepirks daugiau.