Noriu pamėginti užsidirbti pinigų prekiaudama rožėmis Palangoje. Planuoju gėles pirkti iš augintojų, kurie siūlo tikrai geras kainas. Ką turėčiau apgalvoti, kad sektųsi prekiauti? Juk ne kiekvienas mielai sutinka vaikščiojančią ir gėlių siūlančią pardavėją.

Rolandas Skaisgirys, „Videometros“ prodiuseris, pataria: atšilus orams didžiuosiuose šalies miestuose bei kurortuose atsiranda norinčių užsidirbti pinigų būtent tokiu būdu, t. y. pardavinėdami gėles gatvėse, kavinėse, restoranuose.

Man tai atrodo sveikintina iniciatyva, dar viena paslauga. Deja, neretai tokie pardavėjai suerzina ir nuvilia. Dažniausiai – dėl savo įžūlumo ir nemandagumo. Išgirdę atsakymą „ačiū, ne“, jie tampa dar įkyresni. Koks galėtų būti tokio verslo sėkmės receptas?

– Galima sukurti savo prekių ženklą ir jį išpopuliarinti, t. y. pasiekti tokį lygį, kad prekiautoją gėlėmis kviestų patys žmonės. Tam reikėtų skiriamojo ženklo – logotipo, galbūt specialios aprangos, dar kokios nors atributikos. Žmogus, pamatęs tokią mergaitę, turi iškart žinoti, kas ji tokia ir kokiu tikslu atėjo. Tai padėtų pakelti šį verslą į aukštesnį lygį: nuo gėlių, perkamų beveik iš užuojautos ar tam, kad atsikratytum įkyruolio, iki to, kad tai būtų suprasta kaip sąžiningas verslas, vertinga paslauga.

– Bendravimo įgūdžiai ir patraukli išvaizda. Klientų pasitaiko įvairių: neblaivių, pasipiktinusių, pasipūtusių, todėl reikia mokėti išsisukti iš įvairių situacijų.

– Įtikinkite klientus, kad pirkdami gėles jie nepermokės, t. y. žiedo kaina nebus triguba ar keturguba. Sutikime, kad nemažai visuomenės daliai 10 ar 15 litų už gražią rožę tinkamomis aplinkybėmis nėra daug, tačiau neretai kaina paaiškėja toli gražu neiškart. Kainą reikia akcentuoti, pavyzdžiui, pritvirtinti ryškią etiketę ant nešamų gėlių.

– Ir, be abejo, strategiškai gera vieta. Vieta. Ir dar kartą vieta.