Airija ir Lietuva turi daugiau panašumų, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Abi nedidelės, sunkų kelią iki nepriklausomybės nuėjusios, patyrusios emigracijos bangą ir ekonomikos sunkmečio smūgių. O jei kalbėtume ne taip rimtai, galima paminėti kad ir „Eurovizijos“ dainų konkursą, kurį mėgsta tiek lietuviai, tiek airiai. Tiesa, Airija jį yra laimėjusi net 7 kartus, o mums kol kas nepavyko to padaryti. Tad kuo Airija ir Lietuva gali būti naudingos viena kitai ir kaip lietuviams ten pradėti verslą? Padėti tai išsiaiškinti ir atsakyti į visus „BZN start“ kylančius klausimus sutiko Airijos ambasadorė Lietuvoje Philomena Murnaghan.

„Mūsų valstybės yra panašaus dydžio tiek geografiniu, tiek ekonominiu aspektais. Kadangi mūsų tautos nedidelės, natūralu, kad tikime bendradarbiavimu ir Europos Sąjunga“, – pokalbį pradėjo ambasadorė.

Paprašyta palyginti Lietuvą ir Airiją verslo požiūriu, diplomatė sakė, kad mūsų šalis dėl istorinių ypatybių neturėjo daug galimybių plėtoti rinkos ekonomiką. O štai Airija, kuri nepriklausoma tapo dar 1921-aisiais, jau ilgai gyvena terpėje, į kurią lietuviai pateko tik prieš kiek daugiau nei 20 metų.

„Mes išmokome diversifikuoti ekonomikos ramsčius, todėl daug dėmesio skiriame skirtingoms sritims. Pavyzdžiui, investicijų pritraukimui, eksportui, intelektinio potencialo kūrimui bei ekspertų ugdymui“, – tvirtino Ph. Murnaghan.

Anot jos, įstojusi į Europos Sąjungą Airija labiau koncentravosi į žemės ūkį, tačiau bėgant laikui persiorientuota į aukštos kokybės paslaugų, tokių kaip skambučių centrai, teikimą. Dar vėliau buvo susitelkta į finansinių paslaugų ir kūrybinių, skaitmeninių industrijų plėtrą.

Nors Airijoje šios sritys yra gerai išplėtotos ir garsios kompanijos iš JAV noriai joje investuoja, airiai vis dar gali pasiūlyti kvalifikuotos darbo jėgos už konkurencingą kainą.

„Turime gerą IT infrastruktūrą. Be to, Airijoje yra daug jaunų ir gerai išsilavinusių žmonių. Daugumą jų puikiai kalba angliškai, o bene didžiausias airių pranašumas – gebėjimas prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir lankstumas. Pagal šį rodiklį esame vieni pirmaujančių“, – tvirtino Airijos ambasadorė.

Pasak jos, Lietuva, kaip ir Airija, yra smarkiai pažengusi skaitmeninių, kūrybinių technologijų srityse. Pavyzdžiui, kompiuterinių žaidimų ir programėlių kūrimo. Be to, mūsų šalyje pašnekovė įžvelgia stiprias gamybos tradicijas, o ypač maisto pramonėje. Be to, diplomatė pabrėžė Lietuvos gamtinius išteklius, o ypač miškų gausą. Tai, anot jos, atveria dideles verslo galimybes.

Paprašyta įvardyti ekonomikos sritis, kurias airiai dar norėtų tobulinti ir plėtoti, Ph. Murnaghan sakė, kad jos šalis pasirinko kelias kryptis, kurioms pastaruoju metu reikia daug investicijų. Tai farmacijos ir informacinių technologijų sektoriai. Juose, ambasadorės manymu, galima daug pasiekti.

Dabartinė Airijos demografinė padėtis sufleruoja, kad su ten gyvenančios gausios lietuvių bendruomenės pagalba galima sėkmingai populiarinti lietuviškus prekių ženklus ir maisto produktus.

P. Murnaghan

„Aišku, turime prisiminti, kad viskas priklauso nuo ekonomikos posūkių. Gali būti plėtojami ir kiti sektoriai, todėl reikia būti budriems ir neužmigti ant laurų“, – svarstė pašnekovė ir prisiminė prieš kelerius metus užklupusią ekonomikos krizę bei sprogusį nekilnojamojo turto burbulą.

„Tuomet padarėme klaidą ir per daug susikoncentravome į vidaus rinką, o ji tiesiog per maža ir greitai perkaista. Todėl dabar tvarkydamiesi savo kieme žvelgiame ir į užsienį, palaikome glaudžius ryšius su prekybos partneriais, pavyzdžiui, iš Kinijos ar JAV“, – sakė ambasadorė.

Ką Lietuva gali pasiūlyti Airijai?

Kalbėdama apie sritis, kuriose Lietuva ir Airija galėtų bendradarbiauti, pašnekovė teigė, kad dvišaliai ekonominiai santykiai kol kas yra ankstyvos stadijos.

Kita vertus, airiai mielai perka lietuviškas trąšas. Tai yra vienas iš pavyzdžių, kaip nišinis produktas gali sulaukti dėmesio užsienio rinkoje. Be jo, pašnekovės teigimu, airius domina gintaras ir jo dirbiniai, kai kurie maisto produktai.

„Vietos augti yra apsčiai, o ypač nišinių produktų ir paslaugų srityse. Tiesa, mes esame viename Europos Sąjungos krašte, o jūs kitame, todėl išauga eksportavimo išlaidos. Todėl airiai galvoja apie galimybę pasiekti Baltijos šalis įsitvirtinant didelėje gretimoje rinkoje, pavyzdžiui, Lenkijoje“, – tvirtino ambasadorė.

Žinoma, prekyba nėra vienintelė galimo verslo sritis. Lietuviai taip pat skatinami kartu su airiais plėtoti paslaugų sritį. Tačiau dabartinė Airijos demografinė padėtis sufleruoja, kad su ten gyvenančios gausios lietuvių bendruomenės pagalba galima sėkmingai populiarinti lietuviškus prekių ženklus ir maisto produktus.

„Airijoje jau veikia lietuviškų parduotuvių tinklas, puikiai reprezentuojantis jūsų produktus. O turint galvoje, kad Airijoje gyvenantys lietuviai yra draugiški, gerai prisitaikantys prie bendruomenės ir noriai bendraujantys su vietos gyventojais, yra puiki proga pasiekti ir platesnę mūsų šalies rinką, išeinančią už tautinės bendruomenės ribų“, – pokalbio pabaigoje verslininkams patarė Airijos ambasadorė Lietuvoje.

Naudingos nuorodos norintiems pradėti verslą Airijoje:

www.cro.ie (kompanijų registravimas)

www.lawsociety.ie/Pages/Find-a-Firm/ (teisinės pagalbos paieška)

www.enterprise-ireland.com („Investuok Lietuvoje“ atitikmuo)

www.sfa.ie (mažų ir vidutinių įmonių asociacija)

www.revenue.ie (mokesčių kontrolė)

www.citizensinformation.ie (bendro pobūdžio informacija)

http://www.enterprise.gov.ie (darbo, įmonių ir inovacijų portalas)

Filmas, parodantis airių gyvenimo būdą ir emocijas iš arčiau: