Kaip rašyti verslo straipsnius, kad šie būtų gerai vertinami ir aukštai reitinguojami „Google“ paieškoje? Klausimas, kurį itin dažnai kelia šių dienų įmonių atstovai. Visi nori būti matomi, tiksliau, matomi ir žinomi kaip kokybiškas prekių ženklas, siūlantis vertingas paslaugas ar produktus. Visai tai pasiekti neabejotinai padeda auditorijai naudingas turinys, atitinkantis aiškius SEO reikalavimus ir leidžiantis iškilti „Google“ paieškos sistemoje.

Būtent apie tai, kaip sukurti tokius tekstus, „bzn start“ video mokymuose pasakoja ir savo patirtimi dalinasi skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas, sertifikuotas „Google“ lektorius Aurimas Paulius Girčys, mokymus vedantis

„Digital Academy“ bei dėstantis ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, ir advokatų kontoros GLIMSTEDT advokatė, ekspertė Giedrė Rimkūnaitė-Manke, vadovaujanti intelektinės nuosavybės, technologijų, žiniasklaidos ir komunikacijų teisės bei duomenų apsaugos praktikoms.

Daugiau yra geriau

„Rašydami verslo straipsnius į savo svetainę, turite vadovautis tam tikromis taisyklėmis. Kaip yra apibrėžtos vairavimo taisyklės, taip pat galioja ir reikalavimai verslo straipsniams. Kuo labiau jų paisysime, tuo labiau galėsime tikėtis didesnio pasiekiamumo ir žinomumo“, – įsitikinęs A. P. Girčys, videomokymuose atskleidžiantis pagrindines technikas, kaip kuo kokybiškiau parengti SEO reikalavimus atitinkančius straipsnius.

„Visuomet sakau: „Jei neturite, ką pasakyti, gal geriau visai nerašykite.“ Kalbant apie straipsnių apimtį, dažniausia taisyklė – daugiau yra geriau. Kuo tektas išsamesnis, tuo jis bus geresnis. Čia ypatingą dėmesį atkreipiu į žodį „išsamesnis“. Tai reiškia, kad žmogus, skaitydamas jūsų straipsnį, turi gauti išsamią ir argumentuotą informaciją. Pastraipai užtenka ir „Facebook“ įrašo, o štai verslo straipsniui reikia apimties. Žvelgiant į pasaulio pavyzdinius verslo straipsnius, galima apibendrinti, kad geri tekstai susideda bent iš tūkstančio ir daugiau žodžių“, – apie verslo straipsnių apimtį pasakoja pranešėjas ir priduria, kad ypač reikšminga visuose tekstuose, panašiai kaip bakalauro ar kitame rašto darbe, išlaikyti aiškią struktūrą: įvadą, dėstymą ir išvadas.

Pasak A. P. Girčio, apimtis priklauso ir nuo konkretaus verslo konkurencinio lauko: „Kuo mažiau konkurencinga rinka, tuo didesnė tikimybė su mažesne apimtimi išsimušti į priekį, bet tai irgi nebūtinai garantuos didesnį matomumą.“

Antraštinis masalas valdo

Anot pranešėjo, straipsnio pavadinimas turi būti praktiškas, padedantis žmogui priimti sprendimą, ar jam teksto turinys iš tiesų bus naudingas.

„Pagrindinę frazę ar žodį (raktažodį) patartina panaudoti kuo aukščiau – jau antraštėje. Antraštė turi būti kabinanti, pritraukianti dėmesį, signalizuojanti aiškią emociją. Galima naudoti metus, skaičius, sąrašus. Yra tam tikros technikos, kurios generuoja dažnesnius paspaudimus (angl. clicks)“, – kelis pavyzdžius pateikia ekspertas, videomokymuose atskleidžiantis daugiau informacijos, kaip tai padaryti.

Įvado paskirtis, pasak pranešėjo, yra paaiškinti, kodėl verta skaityti būtent šį straipsnį. Čia taip pat turi būti panaudotas raktinis žodis. Po to einantis dėstymas turėtų būti suskirstytas į atskiras pastraipas su atitinkamomis paantraštėmis.

„Gerai sudėliotos antraštės turi priminti tinkamai sudėlioto bakalauro darbo turinį. Potemės turi būti labai aiškios. Juk kaip mes paprastai skaitome? „Skroliname“ ir ieškome kabinančių frazių ar žodžių, tiesa? Tad aiškiai sudėliotos kiekvienos dalies antraštės padės žmonėms suprasti, kuri teksto vieta jiems galėtų būti aktuali. Kalbant apie dar vieną reikšmingą komponentą – raktinius žodžius, svarbu žinoti, kad juos reikia atkartoti tekste, bet tai turi būti daroma protingai“, – pataria pranešėjas.

Rašykite žmonėms, ne robotams

„Žinoma, toli gražu ne viskas susiveda tik į techninius niuansus. Rašome žmonėms, ne robotams. Turinį kuriame išgrynintai auditorijai, kurią mes norime pasiekti. Jie visų pirma tikisi vertingos informacijos. Kokybiškame verslo straipsnyje turi būti aiškiai pateikiami faktai, jeigu yra, skaičiai, atsakymai į aktualiausius klausimus, žmonių atsiliepimai – tai tik keli pavyzdžiai, iš ko galima konstruoti turinį“, – vardija ekspertas.

Būdų surasti, kas iš tiesų yra aktualu, kaip sako pranešėjas, tikrai ne vienas: „Pasižvalgykite, kokius klausimus žmonės užduoda ta tema, apie kurią norite rašyti, pažiūrėkite, ką rašo konkurentai, patikrinkite žinomiausius pasaulio prekių ženklus jūsų verslo srityje.“

Be to, yra tam tikrų įrankių, kurie padeda sugeneruoti temas, pavadinimus, įsivertinti ir atrinkti geriausius raktažodžius. Kokybiškam turiniui taip pat labai reikšmingos tinkamos raiškos nuotraukos, jos privalo turėti ne tik aiškų aprašymą, bet ir būti tinkamai susietos su tekstu. Infografikai, grafikai, reklamjuostės – ne mažiau reikšmingi turinio elementai, kuriems neretai vis dar skiriama nepakankamai dėmesio.

A. P. Girčys videomokymuose „Kaip rašyti verslo straipsnius?“ taip pat pateikia konkrečių kokybiško turinio lietuviškų ir užsienio pavyzdžių, naudingos medžiagos bei patarimų apie kitas SEO straipsnių technikas: kaip tekstus iliustruoti vaizdais, kad šie per „Google“ paiešką atvestų kuo didesnį žmonių srautą į svetainę, kodėl reikalingos išvados ir kokia yra jų paskirtis, pateiks pavyzdžių, kokios turi būti vidinės nuorodos, leidžiančios ilgiau išlaikyti žmogaus dėmesį ir nepaleisti jo iš svetainės.

SEO technikos, kurių vertėtų vengti

Tačiau noras būti pirmiems kartais paskatina imtis ne visai teisėtų informacijos pateikimo metodų, dėl kurių gali kilti nemalonių nesusipratimų, nuobaudų, o svarbiausia – žala įmonės reputacijai.

„Siekiant atsidurti pirmuose paieškos puslapiuose, neretai atsiduriama ant ribos teisine prasme, o kartais ta riba peržengiama“, – komentuoja advokatė G. Rimkūnaitė-Manke, videomokymuose pasakojanti apie SEO technikas, kurių reikia vengti, ir atskleidžianti ne vieno tokio atvejo pavyzdį.

Pažeidus trečiojo asmens teises, anot ekspertės, galima sulaukti pretenzijų iš to asmens, reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus bei atlyginti nuostolius.

„Pagal bendrą taisyklę, kitam priklausantis prekių ženklas gali būti naudojamas tik su to asmens leidimu. Tas pats galioja ir kalbant apie kitiems priklausančių prekių ženklų naudojimą domenuose, URL, „meta tags“. Tekstams, nuotraukoms, iliustracijoms, vaizdo įrašams taikoma autorių teisių apsauga. Primenu, kad „Copy-Paste“ vienareikšmiškai pažeidžia autorių teises“, – tik kelis pavyzdžius vardija advokatė.

Ji užsimena apie dažniausiai pasitaikančias svetimų prekės ženklų naudojimo tekstuose klaidas: „Itin dažnai nesusipratimų pasitaiko, kai aprašoma sava prekė ar paslauga, kuri susijusi su kita preke ar paslauga. Taip pat dažnas klaidinantis nurodymas skiltyse „mumis pasitiki“, „apie mus rašo“ ar „mūsų klientai“.

Neretai vis dar galima išgirsti nuomonę, kad lyginamoji reklama yra draudžiama, tačiau tai netiesa. Anot ekspertės, lyginamoji reklama yra galima, bet ji turi atitikti teisinius reikalavimus.

Videomokymuose G. Rimkūnaitė-Manke primena ir apie olimpinės atributikos nuosavybę. „Praktikoje itin daug neteisėtų olimpinės nuosavybės panaudojimo pavyzdžių, apie kuriuos verslas dažnai nenutuokia ir taip susiduria su nemalonumais, kai būna priverstas pašalinti reklamą“, – komentuoja ekspertė, videomokymuose atskleidžianti realius pavyzdžius.

Ji taip pat primena, kad kuriant turinį svarbiausia būti originaliems ir naudingiems. „Nors „Google“ viešai neskelbia ir saugo savo paieškoje naudojamus algoritmus, originalumo ir naudos vartotojui (skaitytojui) reikalavimą visur įvardija kaip vieną svarbiausių. Todėl, nebūdami originalūs ar pažeisdami trečiųjų asmenų teises, tikėtina, neišnaudosite savo galimybių atsirasti tarp pirmųjų paieškos rezultatų“, – atkreipia dėmesį pranešėja.

Daugiau šios temos aspektų G. Rimkūnaitė-Manke atskleidžia „bzn start“ videomokymuose „Kaip rašyti verslo straipsnius?“.

Mokymų organizatorius „bzn start“, Nr. 1 žinių centras augančiam verslui, dėkoja partneriams ir kolegoms: advokatų kontorai GLIMSTEDT, biurų miesteliui „Technopolis“, didžiausiam naujienų portalui „Delfi“ ir spaudos profesionalams „Spaudos departamentas“.