Internetines parduotuves kuriantys verslininkai atrado sėkmingų nišų

Verslas

2020.04.21

Autorius: Emilija Zareminaitė

Temos: , .

Internetines parduotuves kuriantys verslininkai atrado sėkmingų nišų

„bzn start” koliažas

COVID-19 pandemija paskatino el. prekybos šuolį. Internetines parduotuves pradėjo kurti ir tie verslai, kurie anksčiau turėjo tik fizines prekybos vietas, ir naujai įsisteigę prekybininkai. Kai kuriems tai tapo vienintele galimybe užtikrinti bent minimalias pajamas šiuo sunkiai prognozuojamu laikotarpiu.

El. parduotuvių nuomos pradininkės Lietuvoje, „Verskis.lt“ projekto vystytojos „Evispa“ direktorius Vitalijus Dubietis šiomis dienomis stebi dar vieną tendenciją – daugėja ir tokių internetinių parduotuvių, kuriose parduodami tik tam tikri specializuoti produktai ar paslaugos. Žinių centro augančiam verslui „bzn start“ įkūrėja Živilė Glaveckaitė sako neabejojanti, kad karantino metas jau paskatino ne tik didesnes galimybes verslininkams, bet ir naujų vartotojų įpročių formavimąsi. Tiesa, erdvės rastis naujoms idėjoms dar apstu.

Skirtingai auditorijai – skirtingi pasiūlymai 

„Žinoma, procentiškai vis dar kur kas daugiau tokių, kurie anksčiau neturėjo internetinių parduotuvių ir ieško kuo paprastesnių bei pigesnių sprendimų joms įdiegti, tačiau atsiranda ir tokių, kurie į el. prekybą paleidžia tik tam tikras savo prekes arba netgi įsteigia po dvi parduotuves ir jose prekiauja asortimentu, nukreiptu į skirtingus pirkėjų segmentus“, – pastebi V. Dubietis. 

Anot pašnekovo, dažniausiai tokia produkcija yra susijusi su technika, namų apyvokos prekėmis ar tuo metu aktualia ir skausminga vartotojui problema: „Tokiu būdu dažniausiai parduodami kondicionieriai, šildytuvai, vonios įranga, kompiuteriai, židiniai. Tai reiškia, kad fizinėje parduotuvėje parduodama kur kas daugiau prekių, bet internetu galima nusipirkti tik tam tikras – dažnai pritaikytas specifiniam sezonui.“

Kai kurie, pasak V. Dubiečio, atidaro po antrą internetinę parduotuvę, taip tarsi patys sau kurdami konkurenciją: „Pavyzdžiui, vienoje parduotuvėje pasiūlo prekes pristatyti nemokamai arba parduoda jas mažesnėmis kainomis. Atitinkamai tokios parduotuvės ir reklaminiai biudžetai būna mažesni. Dažniausiai į tokias parduotuves klientas ateina per kainų palyginimo portalus. Kitaip tariant, jis ieško kuo pigesnio varianto. Kita el. parduotuvė būna skirta kitokiam pirkėjui, kuriam svarbus asmeninis dėmesys, konsultacijos. Tokios parduotuvės ir reklamos išlaidos yra didesnės, tad ir prekių kaina būna didesnė.“

Specializacija siejama su ekspertiškumu

Pašnekovo teigimu, dažnai verslininkai nusprendžia internetu pardavinėti tik tam tikras siūlomas prekes, taip keldami savo, kaip ekspertų, vardą: „Pavyzdžiui, dažnas atvejis, kai augalų ir sodo įrankių prekiautojai skirsto asortimentą į dvi dalis. Vienoje el. parduotuvėje galima rasti tik augalus, kitoje – tik sodo įrankius. Tuomet tokios parduotuvės atrodo labiau specializuotos. Tarsi suformuojama žinutė, kad esame vienos srities profesionalai, todėl žinome ir galime pasiūlyti geriausią variantą.“

Kita priežastis, kodėl nutariama išskaidyti asortimentą, yra geresni rezultatai „Google“ paieškoje. „Pavyzdžiui, jeigu žmogus ieško išskirtinai tik roboto, tarkim, siurblio, žoliapjovės ar vejapjovės, protinga skirti parduotuvę vien tik robotams. Tuomet ji paieškoje bus randama kur kas aukštesnėse pozicijose“, – pateikia pavyzdį įmonės „Evispa“ direktorius.

Be to, specializuotoje parduotuvėje paprastai pasiūloma mažiau prekių, tad susikurti tokią parduotuvę atima mažiau laiko, o kartais ir investicijų.

Karantinas – galimybių metas

V. Dubietis sako, kad šiuo laikotarpiu skaičiuoja apie 2–3 kartus daugiau klientų, diegiančių internetines parduotuves. Daugiausiai tai – maisto sektoriuje veikiantys verslai. „Matome, kad sparčiai el. parduotuves kuriasi ir tie, kurie anksčiau vertėsi tik didmenine maisto prekyba. Kadangi daug maisto lieka neišpirkta, jie gali pasiūlyti plataus asortimento ir gyventojams, ne tik kavinėms, restoranams ar parduotuvėms, ką darė iki karantino“, – šių dienų aktualijas aptaria pašnekovas.

Taip pat pastebimai išsiplėtė ir verslų, kurie atidaro el. parduotuves, geografija. Jei anksčiau dažniausiai buvo tik tie, kurie įsisteigę didmiesčiuose, dabar ir restoranai ar parduotuvės, esančios Kėdainiuose, Palangoje, Rokiškyje, Panevėžyje, Ukmergėje bei kituose šalies miestuose ir miesteliuose.

Žinių centro augančiam verslui „bzn start“ įkūrėja Ž. Glaveckaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad karantino metu el. prekyba stebėtinai keičiasi. Pasak jos, šis laikotarpis paskatino ne tik didesnes galimybes verslininkams, bet ir naujų vartotojų įpročių formavimąsi. Tai lems tam tikrus posūkius apskritai visoje prekyboje. 

„Galbūt tai, ko anksčiau nepirkome internetu, dabar pirksime ir tuomet, kai karantinas baigsis. Vartotojų elgsena ir jų supratimas apie patogumą, kaip laiko taupymą, pakeis daug prekybininkų strategijų. Ir tam turi ruoštis visi. Manau, el. prekyba augs dar stipriau, nors kai kurie sektoriai karantino metu patiria tikrai nemažą nuosmukį, pavyzdžiui, drabužiai ir avalynė, nes šiuo etapu tai mažiau naudojama ir nėra kur jų demonstruoti“, – dėsto pašnekovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje ir netgi Europoje kur kas dažnesnis yra pardavimų skatinimas nuolaidomis, tačiau dar visai nėra ryškus socialinis pardavimas: „Štai vienas iš pavyzdžių: antra didžiausia Kinijos el. prekybos įmonė „Pinduoduo“ (PDD). Čia vartotojai gali iš karto nusipirkti produktą už rinkos kainą arba džiaugtis mažesnėmis kainomis, pakviesdami savo kontaktus per socialinius tinklus, kad sudarytų bendrą pirkimo komandą. Kuo daugiau žmonių prisiregistruoja, tuo didesnė nuolaida – kartais net 90 procentų. Tai tarsi žaidimas: jei nori nusipirkti pigiau, tave „įdarbina“, kad kitus pakviestum, sudomintum ir taip darytum jiems reklamą. Beje, labai žaisminga jų programėlė ir pats principas. Apskritai labai daug el. prekybos ypatumų dar galima išmokti iš kinų. Jų patirtis begalinė ir idėjų laukas neišsemiamas.“ 

Nuomotis pigiau ir greičiau nei kurtis savo 

Paklaustas, kas padėtų verslininkui lengviau apsispręsti, nuomotis ar kurti savo el. prekybos platformą, V. Dubietis sako, kad vienareikšmiško atsakymo nėra. Tai pirmiausia priklauso nuo poreikio, tačiau iš esmės greitesnis ir pigesnis būdas – nuoma, kurią, beje, lietuviai atranda vis dažniau. Pasak pašnekovo, išlaidos sukurti vienai parduotuvei paprastai svyruoja nuo maždaug 700 iki kelių tūkstančių eurų, o nuoma gali apsieiti nuo maždaug 30 iki 150 eurų mėnesiui.

„Žmogus, kuris užsako el. parduotuvę, dažniausiai nėra tos srities ekspertas. Pasitaiko atvejų, kai po kelių mėnesių klientas supranta, kad gal ne visai to reikėjo. Ir tai labai natūralu – pradžioje atrodo, kad reikia vienokio sprendimo, o su praktika išryškėja daugybė niuansų, kurie gali pakoreguoti pirminį sprendimą. Todėl būtina tai turėti omenyje. Paslaugos teikėjas turi būti toks, kuris sugebės patarti, maksimaliai išsiaiškinti poreikius. Deja, ne visi investuoja į tai laiko ir resursų. Šiuo atveju nuomojama el. parduotuvė – jau atidirbtas sprendimas, kurį galima išmėginti, pažiūrėti, kas pasiteisina, kas ne. Tai ypač aktualu neturint laiko gilintis į techninius sprendimus“, – komentuoja pašnekovas.

V. Dubietis papildo, kad, kuriant el. parduotuvę, ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į šiuos klausimus.

  • Ar paslaugos teikėjas patyręs el. prekybos srityje ir žinos, patars bei argumentuotai ginčys jūsų idėjas?
  • Ar sugebėsite tinkamai įvertinti atliktą darbą? Ne tik vizualiai, bet ir iš techninės pusės?
  • Ar esate paieškos sistemų optimizavimo žinovas (angl. SEO) ir galėsite tinkamai bei profesionaliai įvertinti techninės dalies ekspertizę? Sukontroliuosite tinkamą nuorodų žemėlapių (angl. sitemap) kūrimą, greitaveikos rodiklius bei kitus parametrus, kurių reikia paieškos sistemoms?
  • Ar augant pardavimams galėsite tinkamai automatizuoti procesus? 
  • Ar ir kokią atliktų darbų garantiją gausite? 
  • Ar sukontroliuosite projekto realizacijos terminą ir pasekmes už vėlavimą?
  • Ar visada turėsite kontaktą su paslaugos teikėju, kuriam galėsite paskambinti ir pakalbėti apie projekto vystymą? Ar jis turės patirties ir kompetencijos ne tik klausyti, ko norite jūs, bet ir patarti, ką reikia daryti, norint gauti daugiau užsakymų per dieną?

„Tai tik keli esminiai klausimai, į kuriuos turite žinoti atsakymus bei kontroliuoti situaciją. Kitu atveju gali būti prarandami pinigai. Tiesa, el. parduotuvės nuomos atveju klientui šiais klausimais paprastai rūpintis nereikia, nes visa tai jau būna išspręsta. Taigi idealus paveikslas atrodo taip: užsakovas užsiima verslu, o IT projekto vystytojas vykdo užsakovo verslo uždavinius ir nuolat siekia geresnių konversijos rodiklių, didesnės vidutinio čekio vertės. Tai galioja ir el. parduotuvės kūrimo, ir nuomos atvejais“, – teigia pašnekovas.

Ekspertai

Živilė Glaveckaitė

Živilė Glaveckaitė

„bzn start” įkūrėja, vadovė. / UAB „Glaveckaitė Media”

Vitalijus Dubietis

Vitalijus Dubietis

Vadovas / UAB Evispa

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.