Socialiniai tinklai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, atlieka ne tik socializavimosi, bet ir verslo komunikacijos funkcijas. Verslai tiek „Facebook“, tiek „Instagram“ išnaudoja kaip rinkodaros kanalus, tačiau vienas tinklas – „Twitter“ – populiarus užsienyje, bet taip ir neprigijęs Lietuvoje, liko beveik neišnaudotas. Apie jo populiarumo situaciją Lietuvoje ir tai, ar verta verslui susikurti jame paskyrą, aiškina „DELFI TV“ vadovas Gytis Oganauskas.

Kol Vakarų pasaulyje „Twitter“ įtvirtina savo gretas kaip neabejotinai vienas daugiausia vartotojų turinčių socialinių tinklų, Lietuvoje prognozės nieko gera nežada. Čia populiariausi išlieka „Instagram“ ir „Facebook“, o pastarajame itin klesti ne tik draugų istorijos ir fotografijos, bet ir diskusijos Lietuvai aktualiomis socialinėmis bei politinėmis temomis, gimsta ir negailestingai sutrypiami naujos kartos visuomenės apžvalgininkai bei kartais susikerta net politikai. Vakarų pasaulyje realybė kiek kitokia: štai JAV per 2017-uosius neteko 2,8 mln. jaunų (iki 25 metų) vartotojų, ne ką geresni numatomi ir 2018-ieji – didžioji dalis vartotojų pabėga į „Instagram“ ir „Snapchat“. Kodėl Lietuvoje šis procesas, rodos, vyksta atvirkščiai ir pavėluotai?

Terpė sekti nuomones ir naujienas

Žmonėms, kurie stengiasi išbandyti kiekvieną naujai atsirandantį komunikacijos kanalą, be abejo, įdomu turėti paskyrą „Twitter“. G. Oganauskas sako turintis profilius beveik visuose socialiniuose tinkluose – tiek „Facebook“, tiek „Instagram“, tiek „Twitter“, tiek „Snapchat“. „Sužinojęs apie „Twitter“ Lietuvoje, nusprendžiau jį išbandyti. Pastaruoju metu jį daugiau naudoju kaip informacijos šaltinį“, – sako jis. Kai kuriais atvejais politikai ar verslininkai, kuriuos norisi sekti, paskyros „Facebook“ neturi, dažnai juos rasti galima tik socialiniame tinkle „Twitter“. „Tai puiki terpė matyti jų nuomones bei mintis, – neabejoja G. Oganauskas. – Kai pasaulyje vyksta didelės reikšmės įvykiai, pavyzdžiui, teroro aktai, „Twitter“ pirmajame atsiranda žmonių reakcijos, pirmosios nuotraukos, žinutės. Tai labai puikus informacijos šaltinis, norint sužinoti naujienas. Kitose šalyse, ne Lietuvoje, šis tinklas yra gana populiarus tiek kaip informacijos, tiek kaip socialinis tinklas.“

Momentinių žinučių tinklas

 

„Galbūt dalį Lietuvos žmonių šie faktoriai atbaido, nes ne visi supranta, kas tai iš esmės yra.“

G. Oganauskas.

 

G. Oganausko manymu, „Twitter“ nuo kitų socialinių tinklų skiriasi tuo, kad jame mažiau informacinio triukšmo, tai labiau nuomonių reiškimo, o ne savęs parodymo vieta. Formatas, kuris buvo nuo pradžių – 140 ženklų (nors vėliau leidžiamų ženklų skaičius ir padidėjo iki 280) – priverčia žmogų labai gerai pagalvoti, ką jis nori pasakyti, ir tą mintį aiškiai suformuluoti. Tai puikiai išnaudoja užsienio komikai, politikai, garsenybės ir savo dviejų minučių šlovės besitikintys personažai. „Vos atsiradęs „Twitter“ buvo labiau mobilusis tinklas, norėdamas juo naudotis privalėjai turėti išmanųjį telefoną. Nors ir buvo galima rašyti iš kompiuterio, jis labiau buvo pritaikytas mobiliajam – tai parodo net 140 simbolių SMS formatas“, – atkreipia dėmesį „DELFI TV“ vadovas. Susikūrimo pradžioje „Twitter“ nebuvo leidžiama kelti nuotraukų, o tik nuorodas. „Galbūt dalį Lietuvos žmonių šie faktoriai atbaido, nes ne visi supranta, kas tai iš esmės yra“, – spėja G. Oganauskas.

Į ką panašus „Twitter“?

Pašnekovo manymu, „Facebook“ sistema yra panašesnė į tai, ką esame įpratę matyti, pavyzdžiui, naujienų portalus, tad yra daug patogesnė vartoti. Čia viskas labai aišku: gali publikuoti naujienas, spausti „patinka“ ir „nepatinka“, pasidalyti nuotraukomis, susirašinėti. „Instagram“, savo ruožtu, yra nuotraukų platforma, o „Twitter“ daugumai atrodo keistas, nes ribotu skaičiumi ženklų turi parašyti kažkokią žinutę. G. Oganauskas linkęs jį labiau lyginti su „LinkedIn“ nei „Facebook“: „Facebook“ yra labai margas ir spalvotas, labiau į asmeniškumus nukreiptas tinklas, kaip ir „Instagram“. „Twitter“ šiuo atžvilgiu solidesnis, kaip „LinkedIn“. Nors tai ne visiškai verslo bendruomenės tinklas, „Twitter“, mano galva, yra arčiau jo negu „Facebook“. Galimas daiktas, kad lietuviai juo nesinaudoja, nes jiems labiau rūpi draugai ir artimieji, o ne įžymūs žmonės, politikai ar verslininkai.“

„Twitter“ – tarptautinei rinkai

Natūraliai kyla klausimas: ar verta verslui naudoti platformą, kuri Lietuvoje nesulaukė didelio populiarumo? Daugumos ten esančių lietuvių įrašai sulaukia pavienių širdelių, o ir jos – retos. Kita vertus, nors „Twitter“ ir nėra itin populiarus kanalas Lietuvoje, tam tikrą auditorijos dalį ten esančios žinutės vis dėlto pasiekia. „Priklauso nuo to, į kokią rinką verslas orientuojasi, nes startuolių pasaulinė bendruomenė gana aktyviai naudojasi „Twitter“ tinklu. Tai daro net didieji investuotojai – didžioji jų dalis publikuoja savo žinutes „Twitter“ tinklo auditorijai. Jeigu nori atkreipti tarptautinės verslo bendruomenės dėmesį, verta „Twitter“ išbandyti kaip vieną iš komunikacijos kanalų“, – neabejoja G. Oganauskas. Štai diplomatų bendruomenė aktyviai naudojasi šiuo tinklu: tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos ambasadoriai, tiek užsienio reikalų ministras turi savo paskyras. Įrašai „Facebook“ tinkle automatiškai dubliuojami ir išpublikuojami „Twitter“, tad tai gana lengvas būdas atsivesti bent mažą procentą naujos auditorijos, kuriam nereikia papildomų išteklių.