Dar visai neseniai kriptovaliutos daugeliui asocijavosi su riziką mėgstančiais žmonėmis, dažniausiai jaunuoliais ir greito pelno siekiančiais entuziastais. Tačiau naujausia didžiausios pasaulyje kriptovaliutų biržos „Binance“ apklausa atskleidė visai kitokį paveikslą – Lietuvoje formuojasi labiau subrendusi ir strategiškai mąstanti kriptovaliutų naudotojų bendruomenė. Šią sritį lietuviai renkasi ne tik dėl galimybės uždirbti, yra gausybė kitų svarbių priežasčių – kriptovaliutas vertina už saugumą, privatumą bei galimą apsaugą nuo infliacijos.

„Binance“ apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 16 tūkst. jos naudotojų Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, parodė, kad kartu su skaitmeninių pinigų technologijos raida keičiasi ir jos naudotojai – vis daugiau jų prie šios srities prisijungia atsakingai, sąmoningai ir su aiškiais finansiniais tikslais.

Tyrimas parodė, kad, kitaip nei dažnai manoma, kriptovaliutos nėra tik Z kartos fenomenas. Lietuvoje kriptovaliutomis aktyviau domisi brandūs, gyvenime jau tvirčiau įsitvirtinę 26–45 metų amžiaus gyventojai: trečdalį naudotojų sudaro 26–35 metų asmenys, o dar beveik tiek pat priklauso 36–45 metų grupei.

Kita vertus, ši sritis išlaiko patrauklumą ir jaunesnei auditorijai: 18–25 metų amžiaus naudotojai sudaro 26 proc. visų vartotojų. Tuo metu vyresni nei 56 metų žmonės šioje srityje kol kas dalyvauja retai – jų dalis tesudaro kiek daugiau nei 3 proc.

Apklausos rezultatai paneigia nusistovėjusį stereotipą, esą kriptovaliutas renkasi tik greito praturtėjimo siekiantys žmonės – vis daugiau naudotojų jas vertina kaip ilgalaikę finansinę priemonę. Duomenys rodo, kad net 40 proc. vartotojų jas naudoja kaip ilgalaikę investiciją, 20 proc. renkasi taupymui, tik 15 proc. aktyviai užsiima trumpalaike prekyba.

„Europos kriptovaliutų bendruomenė ne tik auga – ji bręsta. Stebime vis įvairesnę ir sparčiai augančią naudotojų grupę, kurioje dera tiek ankstyvieji entuziastai, kartu su šia industrija sukaupę patirties, tiek profesionalai, tiek naujokai, į kriptovaliutas žvelgiantys atsakingai ir tikslingai. Toks virsmas yra stiprus signalas apie tai, kur juda visa ekosistema. Kol Europoje toliau kuriamas teisinis reguliavimas ir stiprinama infrastruktūra, kriptovaliutos vis aiškiau parodo, kad jos nėra laikina mada – tai ilgalaikis judėjimas, kurį formuoja sąmoningi naudotojai”, – teigia Jonas Juengeris, didžiausios Lietuvos kriptovaliutų bendrovės „Bifinity“ vadovas.

Kriptovaliutų naudotojai Lietuvoje į šį sektorių žvelgia optimistiškai, o pasitikėjimas kriptovaliutų ateitimi – stiprus: net 72 proc. respondentų sakė esantys užtikrinti dėl jų ilgalaikės perspektyvos. Skeptiškai nusiteikusių buvo mažiau nei 3 proc.

Lietuvos kriptovaliutų naudotojai sklandžiai įsilieja į visos Europos kontekstą – jų elgsena, požiūris ir motyvacija nesiskiria nuo didžiųjų žemyno šalių vartotojų. Kaip rodo „Binance“ apklausa, tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos valstybėse kriptovaliutas renkasi ne tik technologijų entuziastai, bet ir brandūs, profesinę patirtį turintys žmonės, kurie į šią sritį žvelgia strategiškai.

Domėjimosi kriptovaliutomis priežastys – įvairiausios

Ne tik greitam uždarbiui. Klausiami, kas daro kriptovaliutas patrauklias, naudotojai dažniausiai mini ne vien tik galimybę gauti didelę grąžą (23 proc.), bet ir fundamentalias vertybes: decentralizaciją bei finansinę nepriklausomybę (15 proc.), apsaugą nuo infliacijos (14 proc.) bei saugumą ir privatumą (15 proc.). Tai rodo brandesnį, ilgalaikiu požiūriu grįstą santykį su šia turto klase.

Nuo naujokų iki patyrusiųjų. Apie trečdalis naudotojų (29 proc.) į kriptovaliutų rinką įžengė per pastaruosius metus, tačiau net 54 proc. ja aktyviai domisi arba dalyvauja joje nuo vienerių iki penkerių metų. Dar 17 proc. apklaustųjų šią sritį seka daugiau nei penkerius metus. Šie skaičiai atskleidžia subalansuotą bendruomenę, kurioje dera tiek naujai prisijungę, tiek ilgametę patirtį sukaupę vartotojai.

Renkasi ilgalaikį investavimą. Vos 11 proc. lietuvių teigia kriptovaliutomis prekiaujantys kasdien, o net 42 proc. sandorius atlieka rečiau nei kartą per mėnesį. Šie duomenys rodo, kad impulsyvi prekyba tampa retesnė, o vis daugiau naudotojų renkasi ilgalaikes, apgalvotas investavimo strategijas.

Diversifikuoti portfeliai. 43 proc. kriptovaliutų naudotojų Lietuvoje taip pat investuoja ar prekiauja ir kitomis turto klasėmis. Beveik pusės (45 proc.) jų investiciniuose portfeliuose kriptovaliutos sudaro mažiau nei 10 proc. viso turto. 22 proc. nurodė, kad šios sudaro 10–25 proc., o 19 proc. – daugiau nei pusę viso investicinio portfelio.

Ką veikia kriptovaliutų naudotojai? Daugiau nei pusė (62 proc.) kriptovaliutų naudotojų Lietuvoje dirba samdomą darbą, 15 proc. yra laisvai samdomi specialistai arba savarankiškai dirbantys asmenys, o dar 7 proc. – verslo savininkai. Tai rodo, kad skaitmeninis turtas tampa aktualus įvairių profesijų atstovams bei skirtingą finansinę patirtį turintiems žmonėms.