Verslui galimybių daugiau, bet reiks išmokti jomis pasinaudoti
2015.01.16
Prasidėjus 2015-iesiems lietuviams teko pradėti mokytis gyventi su euru. Ir nors naujosios valiutos monetos labai nepatogiai panašios viena į kitą, regis, dauguma lietuvių prie euro jau baigia priprasti. Netgi kokį euro skeptiką pasidarė gana sunku surasti. Vieni eurui abejingi, kiti juo džiaugiasi, bet burbančiųjų beveik nėra. Tačiau su fiziniais pinigais į Lietuvą atėjo ir kitų naujovių. Mes juk tapome devynioliktąja euro zonos valstybe – taigi tik maža didelis sistemos dalimi. Todėl nuo šiol kiekvieną ketvirtį bendradarbiaujant su prestižine „Oxford Economics“ organizacija kartu su bendra euro zonos narių ataskaita bus leidžiama „EY“ „Euro zonos ekonomikos prognozių“ ataskaita Lietuvai. Pirmoji iš jų buvo pristatyta sausio 14 d.
Pirmąjį tokį leidinį žurnalistams pristatė „Oxford Economics“ vyr. ekonomistas Tom Rogers, Lietuvos banko valdybos pirmininko patarėja Rūta Rodzko ir „EY“ vyk. partneris Jonas Akelis. Visi jie džiaugėsi sklandžiu perėjimu prie euro, ir Lietuvos verslui bei ekonomikai dalino optimistines prognozes.
Prognozuoja spartų augimą
Nors 2014 m. dėl susitraukusių eksporto rinkų ir ekonominio sąstingio Rusijoje Lietuvos BVP augimas sulėtėjo ir siekė 2,9 proc., tikimasi, kad eksportui į Europos Sąjungos (ES) šalis įgavus pagreitį, o palūkanų normoms susilyginus su euro zonos palūkanomis, šalies ekonomika šiemet plėsis 3,6 procento. 2016-2018 m. laikotarpiu ji įsibėgės dar sparčiau – augdama iki 4,5-5 proc. per metus.
Ateinančius ketverius metus Lietuvos augimas euro zonos vidurkį lenks 3 kartus. Panašios tendencijos bus ir kaimyninėse Baltijos šalyse, todėl mūsų regionas, nors sudarantis tik 0,8 proc. viso euro zonos BVP, bus jos augimo flagmanu. Tapus visateise euro zonos nare, prognozuojame, kad vidutiniu laikotarpiu šalies ekonomikos augimas tolydžio stiprės: euro įvedimas, dėl to mažėjančios verslo išlaidos ir augantis pasitikėjimas leis jau šiemet 5,5 proc. padidinti prekybos mastus ir 4 proc. – kapitalinių investicijų apimtį“, – sakė J. Akelis.
Pasak ekspertų, nors trumpalaikes perspektyvas vis dar varžo išorės iššūkiai ir grėsmės, ilgalaikės perspektyvos, priešingai, teikia vilčių. „EY“ ir „Oxford Economics“ vertinimu, maža ir sąlyginai atvira Lietuvos ekonomika gerai atlaikė pasaulinę finansų krizę ir po jos patirtą recesiją, o įgyvendinti pokyčiai kaštų srityje leido atkurti šalies konkurencingumą kur kas greičiau nei tai padarė dauguma kitų ES valstybių.
Viskas priklausys tik nuo mūsų pačių
Visgi ekspertai pabrėžia, jog prognozės yra tik prognozės. Jas išpildyti – tai jau politikų, verslininkų ir visų Lietuvos žmonių uždavinys. Lietuvoje pakankamai aiškiai matosi trikdžiai, kurie neleidžia ekonomikai vystytis dar sparčiau. “Lietuvos ekonomikos augimas turėtų būti spartesnis nei visos likusios euro zonos. Įvestas euras padės numušti skolinimosi reitingams, todėl įmonės galės daugiau lėšų skirti investavimui. Visgi Lietuvą labai stabdo jos darbo kodekso nelankstumas. Tuo pat metu Lietuvos mokesčių sistema yra gana negailestinga darbuotojams. Tai ypač paveikia mažiau uždirbančius žmones, kurie dėl to ir išleisti gali mažiau.” – pastebėjo T. Rogers.
J. Akelis, savo ruožtu, džiaugėsi tuo, kad Lietuvoje labai sparčiai auga investavimo ir reinvestavimo apimtys. Pavyzdžiui pernai vien reinvestuota buvo penkis kartus daugiau lėšų nei 2012-aisiais. Tačiau ir jis pastebėjo, jog darbo kodekso bei atlyginimų problemos trukdo šiems skaičiams dar sparčiau augti. Tampant vis labiau integruotais į euro zoną verslininkams teks ieškoti ir daugiau konkurencinių pranašumų, kurie leistų sėkmingai veikti Vakarų Europoje. “Čia yra du keliai. Vienas iš jų yra daryti viską greičiau ir efektyviau. Tačiau ir šis šulinys nėra neišsemiamas. Kitas kelias yra didesnės pridėtinės vertės kūrimas. Kuo didesnė pridėtinė vertė, tuo pozytyvesni rezultatai. Dauguma Lietuvos verslininkų yra gana lankstūs ir drąsūs. Tai būtina išlaikyti. Reikia nuolat siekti būti dar geresniems. Silpstan eurui dabar yra labai palankus metas ieškoti naujų rinkų.” – kalbėjo J. Akelis.
„Oxford Economics“ ekspertai prognozuoja, kad kiti metai, pagal bendrąjį pridėtinės vertės pokytį, bus palankūs prekybos (augimas nuo 1,6 proc. 2014 m. iki 5,5 proc. šiemet), finansų ir verslo paslaugų (nuo 0,9 iki 4,3 proc.) bei ryšių sektoriui (0,8 iki 4,4 proc.). Žemės ūkis išlaikys pernykštį lygį (apie 1,6 proc.), gamybos sektorius sulėtės (nuo 9,5 iki 4,8 proc.), statybų sektorius augs kiek sparčiau nei pernai (nuo 4,4 iki 5,6 proc.), o po pernykščio smukimo kiek atsities komunalinės paslaugos (-2,4 iki 1,5 proc.).
Primena nepamiršti saugoti savo verslo
Nors prognozės ir teigiamos “Oxford Economics” ataskaita pataria verslininkams nepamiršti atsargumo priemonių. Visgi euro zonos ekonomika auga ne taip sparčiai kaip norėtųsi, o problemos Rusijoje irgi turėtų sukelti nepatogumų.
Todėl ekspertai pataria verslininkams pataria pasiruošti planus B, jeigu ekonomika augs lėčiau nei prognozuojama. Itin svarbu paskaičiuoti, kokią įtaką jūsų verslui turės silpstantis euras ir pinganti nafta. Galų gale, reikia būti pasirengusiems problemoms iš Rytų pusės.
Pasak “Oxford Economics” ekonomistų, geriausias patarimas šiandien būtų nepriimti skubotų sprendimų, dar kartą atidžiai peržiūrėti savo investavimo planus, siekti kuo didesnio verslo efektyvumo ir nuolatos dairytis technologinių naujovių, kurios padėtų išspręsti nuo seno veikiančius trikdžius.
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.