Ilgą laiką Lietuvoje visą fintech sektorių reguliavome vienodai, neatsižvelgiant į įmonių veiklos pobūdį ar rizikų lygį. Tai stabdė tiek reikšmingesnes produktų ar paslaugų inovacijas, tiek įmonių ir sektoriaus konkurencingumą. „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė teigia: patobulintas fintech sektoriaus įmonių reguliavimo modelis – tai lyg kuras Lietuvai konkurencinėse lenktynėse. 

Rengiantis įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo įsteigiama Kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu institucija, bei siekiant didinti šalies konkurencingumą, Vyriausybė Seimui pateikė Vidaus reikalų ministerijos parengtą projektą, suderintą su Lietuvos banku, FNTT ir kitomis atsakingomis institucijomis. Juo siekiama sukurti lankstesnį ir rizikos vertinimu grįstą fintech sektoriaus reguliavimo modelį – pirmadienį šiam pasiūlymui pritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Seimui pritarus siūlomiems įstatymų pakeitimams, sektorius bus reguliuojamas diferencijuotai – atsižvelgiant į konkretaus verslo veiklos riziką. Tai sudarytų prielaidas Lietuvai tapti fintech centru, orientuotu į mažos rizikos veiklas vykdančių įmonių pritraukimą ir plėtrą. Teikiami siūlymai itin svarbūs Lietuvos progresui lenktynėse dėl investicijų ir inovacijų su kitomis šioje srityje lyderiaujančiomis ES valstybėmis, tokiomis kaip Airija, Liuksemburgas ar Nyderlandai.

Įsigaliojus pakeitimams, verslams, kurie prekiauja prekėmis ar apibrėžtomis, ribotomis paslaugomis (būsto nuomos, prekybos platformos ir pan.) būtų leista taikyti paprastesnes kliento tapatybės nustatymo priemones, nei verslams, kurie vykdo veiklą su trečiosiomis valstybėmis ar teikia didesnės apimties, potencialiai rizikingesnes finansines paslaugas (kripto, pinigų skolinimo platformos ir pan.). Tokios įstatymo korekcijos, paremtos diferencijuotu rizikos vertinimu, atitinka geriausias ES šalių patirtis ir leistų Lietuvai likti konkurencingumo varžybose su pažangiausiomis jurisdikcijomis.

Reguliavimo pokyčių ekonominė nauda

Šios korekcijos ir reguliacinės aplinkos gerinimas gali reikšmingai prisidėti prie ekonominio šalies augimo – taptume patrauklesni technologijų įmonėms, kurios integruoja finansines paslaugas į pagrindinę savo veiklą, siekdamos geresnės kokybės ir klientų patirties. Technologijų ir fintech sektorius Lietuvoje kuria gerai apmokamas darbo vietas, gerina finansinių paslaugų prieinamumą tiek gyventojams, tiek verslams, bei reikšmingai prisideda prie Lietuvos biudžeto. Vien 2024-aisiais finansinių technologijų įmonės sumokėjo 198,8 mln. eurų mokesčių.

Fintech taip pat formuoja Lietuvos technologijų sektoriaus reputaciją, pritraukia talentus iš viso pasaulio ir stiprina mūsų šalies, kaip inovacijų centro, pozicijas. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, kuomet technologinis pranašumas tampa ir nacionalinio saugumo elementu. Šiuo kritiniu metu turime užtikrinti, kad mūsų reguliavimo sistema skatintų, o ne stabdytų investicijas ir inovacijas.

Lietuvos fintech sektorius gali ir toliau augti, kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas ir stiprinti šalies žinomumą. Tam reikia atsakingo, rizikos vertinimo principu grindžiamo reguliavimo, kuris padėtų išlaikyti lyderystę šioje strategiškai svarbioje srityje.