Sparčiai išplitus interneto ryšiui įvairios, o ypač finansinės, operacijos – nuo sąskaitų už komunalines paslaugas apmokėjimo iki paskolų sudarymo – persikėlė į virtualiąją erdvę. Naują nišą netruko pastebėti ir kriminalinio pasaulio atstovai. „Nors nusikaltimai elektroninėje erdvėje dažni, yra priemonių, padedančių jų išvengti“, – teigia ilgus metus nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo padalinio techninio skyriaus viršininku dirbęs Donatas Viliamas.

Reputacija internete

„Žmogaus arba įmonės reputacija internete yra vienas labiausiai paplitusių nusikaltimų objektų, – sako D. Viliamas (nuotr. dešinėje). – Išplitus internetui visa informacija apie įmones arba asmenis persikėlė į jį. Taip atsirado galimybė pakenkti ar net sužlugdyti asmens reputaciją rašant komentarus, skundžiant jį. Neretai tokie veiksmai pripažįstami įžeidimu arba šmeižtu.“

„Ko gero, pastebėjote, kad žmonės labai mėgsta nusiskundimų svetaines. Ima ir užpila visą kibirą purvo ant įmonės, kuri vienaip ar kitaip nepateisino jo lūkesčių. Problema ta, kad tokio turinio svetainės užima itin aukštas pozicijas paieškos sistemose. Įvedęs įmonės pavadinimą pačiame pirmame puslapyje matai visą neigiamą informaciją: esą įmonės savininkai sukčiai, produkcija prasta, – pasakoja pašnekovas. – Didžioji dalis žmonių nesiaiškins, ar ši neigiama informacija teisinga. To niekas ir nesužinos, tačiau įprastai užtenka pirminio neigiamo įspūdžio, kad pasirinktum konkurentą.“

Kai žmogus užkrečia savo kompiuterį virusu, o vėliau jungiasi prie savo elektroninės bankininkystės paskyros, kompiuterio valdymą perima virusas.

Tai vadinamoji „man in the middle“ ataka, kuri leidžia perimti vartotojo kompiuterio valdymą sesijos metu.

D. Viliamas.

Galimi keli šios situacijos sprendimo būdai. „Vienas iš įrankių – reputacijos valdymas internete. Naudojantis SEO metodais teigiama informacija po truputį iškeliama į puslapio viršų, neigiamą turinį nustumiant į antrą puslapį, – sako SEO reklamos paslaugas teikiančią įmonę įkūręs D. Viliamas. – Statistiškai 80 % interneto naudotojų patikrina iki dešimties nuorodų.“

„Antras būdas – galimybė kreiptis į ryšių su visuomene atstovus, kurie sprendžia tokias problemas. Įprastai šie žmonės palaiko gerus santykius su svetainėmis, kuriose ta neigiama informacija skelbiama“, – sako D. Viliamas.

Neteisėtas duomenų perėmimas

„Internetas ir kompiuteris šiame nusikaltime veikia kaip įrankis. Tai paplitęs nusikaltimas, nes veikiama per virusus ir „trojanus“ (žalingą programinę įrangą, kuri įdiegiama žmogaus kompiuteryje siekiant jį kontroliuoti, perimti ar persiųsti duomenis). Tokia schema itin išpopuliarėjo siekiant pasisavinti pinigus per elektroninę bankininkystę“, – aiškina D. Viliamas.

„Atsižvelgiant į interneto paplitimą ir augantį atsiskaitymą per elektroninę bankininkystę, Lietuvoje šis nusikaltimas itin populiarus“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.

„Šiuo metu virusą ar „trojaną“, kurį sukonfigūravus galima apkrėsti kitų žmonių kompiuterius, galima nusipirkti. Tokiems veiksmams ypatingų gabumų nereikia, laikai, kai virusai buvo kuriami siekiant įrodyti, kad nulaužti sistemą įmanomą, baigėsi, laužiamasi siekiant pasisavinti pinigus, – aiškina D. Viliamas ir priduria, kad virusų kūrėjai patys virusų nebeleidžia: – Jiems tai tėra verslas.“

„Užkrėtimas gali būti įvairus: per elektroninį paštą, tiesioginis – įkišus į kompiuterį USB laikmeną, įsidiegus kokią nors programą, – vardija D. Viliamas ir pabrėžia, kad žmonių pamėgti vadinamieji torentai yra aukso fondas lengvų aukų ieškantiems nusikaltėliams: – Žmonės naiviai įsivaizduoja, kad parsisiųs ir naudosis programa nemokamai, tačiau neretai gauna ir dovanų – virusą.“

„Kai žmogus užkrečia savo kompiuterį virusu, o vėliau jungiasi prie savo elektroninės bankininkystės paskyros, kompiuterio valdymą perima virusas. Tai vadinamoji „man in the middle“ ataka, kuri leidžia perimti vartotojo kompiuterio valdymą sesijos metu“,– nusikaltimo veikimo schemą apibūdina D. Viliamas.

Kaip atpažinti viruso ataką? „Atkreipkite dėmesį į svetainės veikimą, ar viskas veikia įprastai. Neretai viruso veiksmus galima pastebėti plika akimi. Sistema prašys palaukti, visi procesai, o ypač prisijungimas, truks ilgiau. Pastebėję neįprastą svetainės veiklą nelaukite, reaguokite“, – pataria D. Viliamas ir pabrėžia, kad tokiais atvejais geriausias saugiklis – atidumas.

Norint apsisaugoti nuo minėtų atakų reikėtų: pasirūpinti kompiuterio apsauga, t. y. atnaujinti antivirusinę programą, naudoti legalią programinę sistemą. Patartina nesinaudoti elektronine bankininkyste iš svetimų paskyrų. Anot D. Viliamo, vienas naudojamas IP adresas būtų idealus variantas.

Informacijos, esančios kreditinėje kortelėje, vagystė

„Turėdami jūsų kortelės duomenis nusikaltėliai gali pirkti interneto parduotuvėse, nuomotis butą, pirkti lėktuvų bilietus, – įspėja D. Viliamas. – Reikia būti atsargiems, ypač vykstant į užsienį. Atsiskaitykite kreditine kortele tik patikimose vietose, jokiu būdu neduokite kortelės į rankas, jei neva nori ją patikrinti.“

Netikros elektroninės parduotuvės

„Tokios apgavystės paremtos žmonių godumu, – sako D. Viliamas. – Jose viskas gerokai pigiau nei kitur. Žmonės patiki, sumoka pinigus, o prekių negauna. Prieš perkant tokioje parduotuvėje, jei jums kyla įtarimas, būtina atkreipti dėmesį į keletą dalykų.

Pasižiūrėkite, kada įkurtas domenas. Tai padaryti galima svetainėse whois.lt, whois.eu, whois.net, kuriose rasite domeno registravimo datą. Jei domenas ką tik atsirado, tikėtina, kad parduotuvė nėra tikra.

Antra, niekur nerandate įmonės pavadinimo, o sąskaitos numeris pateikiamas fizinio asmens vardu. Tai nenormalu.“

Anot pašnekovo, net paprasčiausias įmonės patikrinimas „Google“ gali padėti išvengti nemalonumų.

„Svarbiausia – atidumas“, – pokalbiui besibaigiant dar kartą pabrėžia D. Viliamas.