Vienas iš būdų sėkmingai vykdant verslą gauti uždirbtą pelną – dividendai. Jie gali būti mokami pinigais ir tam tikrais atvejais akcijomis, turtu, prekėmis ir paslaugomis. Įmonės „Buhalterės.lt“ vyr. buhalterė Anželika Stalmačonokienė pataria, ką svarbu žinoti apie piniginių dividendų išmokėjimą ir apmokestinimą.

Kas yra dividendai?

Dividendai – akcininkams skiriama įmonės paskirstyto pelno dalis.

„Pelnas akcininkams dažniausiai skirstomas pasibaigus finansiniams metams, parengus metines finansines ataskaitas, sumokėjus mokesčius. Taip pat dividendai gali būti ir pajamos, gautos sumažinus įmonės įstatinį kapitalą, jei jis buvo suformuotas iš nepaskirstyto pelno“, – teigia vyr. buhalterė A. Stalmačonokienė.

Dividendais laikomos ir individualių įmonių (IĮ) savininkų, mažosios bendrijos (MB) narių ir kitų panašių formų juridinių asmenų pajamos, išimtos iš pelno.

A. Stalmačonokienė pažymi, kad verslo savininkams aktualu suprasti pagrindines pelno sąvokas. „Grynasis pelnas – visų pajamų ir visų sąnaudų skirtumas. Iki akcininkų (narių) susirinkimo grynasis pelnas laikomas nepaskirstytu pelnu. Kai akcininkai nusprendžia visą nepaskirstytą pelną ar jo dalį išmokėti dividendais, toks pelnas laikomas paskirstytu“, – paaiškina ji.

Taip pat svarbu paminėti, kad grynojo pelno dydžiui įtakos turi pelno mokesčio tarifas. Taikomas standartinis 15% arba lengvatinis 5% tarifo dydžiai. Pirmaisiais veiklos metais naujai įsteigtiems juridiniams asmenims gali būti 0% tarifas.

„Mokesčio lengvata skirta labai smulkiam ir smulkiam verslui. Tokių įmonių akcininkai dėl lengvatos padidėjusį grynąjį pelną gali išsimokėti dividendų pavidalu“, – priduria vyr. buhalterė.

Kada gali būti išmokami dividendai?

A. Stalmačonokienė atkreipia dėmesį, kad dividendai gali būti išmokami tik veikiant pelningai.

„Jei įmonės metinio balanso eilutėje prie nepaskirstytojo pelno skaičius yra teigiamas, pelną paskirstyti galima, jei neigiamas – ne. Taip pat dividendų patartina neišmokėti, kai įmonė turi finansinių sunkumų, pradelstų skolų, nes išmokėjus dividendus finansinė padėtis dar pablogėtų“, – pažymi vyr. buhalterė A. Stalmačonokienė.

Dividendai gali būti skiriami už metus arba trumpesnį periodą. Juos galima skirti pasibaigus metų ketvirčiui ir paruošus tarpines finansines ataskaitas, t. y. ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.

Taip pat MB nariai ir IĮ savininkai dividendus gali išsimokėti avansu. Tačiau, jei uždarius finansinius metus paaiškėtų, kad įmonė patyrė nuostolį, – pinigus reikėtų grąžinti.

„Vis tik rekomenduojama dividendus mokėti kartą metuose. Taip išvengiama papildomos rizikos, jei finansiniai metai būtų užbaigti nuostolingai“, – pataria A. Stalmačonokienė.

Panagrinėkime pavyzdį. Įmonė paruošė tarpines finansines ataskaitas už pirmąjį metų ketvirtį. Per šį periodą ji uždirbo 50 000 Eur grynojo pelno. Dividendams nuspręsta paskirstyti 20 000 Eur. Tačiau įmonė praranda stambų klientą ir pabaigia metus nuostolingai – turėdama 20 000 Eur nuostolį.

Šioje situacijoje UAB akcininkams neatsiranda mokestinių pasekmių ar prievolių grąžinti dividendus. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, AB akcininkams gali tekti padengti nuostolius savo įnašais. MB nariai ir IĮ savininkai privalo grąžinti visus gautus dividendus.

Kokio dydžio dividendus išmokėti?

Pasak A. Stalmačonokienės, nustatant, kokią pelno dalį skirti dividendams, svarbu atsižvelgti ne tik į uždirbto pelno sumą, bet ir kitus veiksnius.

„Reikėtų įvertinti įmonės išsivystymo lygį. Pavyzdžiui, jei verslas tik pradeda augti, nepatariama skirstyti visą uždirbtą pelną, nes šie pinigai reikalingi įmonei. Taip pat svarbus pinigų lygis. Įmonė gali uždirbti pelną, bet faktiškai pinigų neturėti: jie gali būti užšaldyti atsargose arba klientų skolose, avansuose tiekėjams ir kt.“, – paaiškina vyr. buhalterė A. Stalmačonokienė.

Jeigu įmonė tik pradeda veiklą arba atsargos juda lėtai, rekomenduojama dividendams skirti iki 30% uždirbto pelno, o likusią dalį verslo plėtrai, finansinei pagalvei. Jeigu verslas veikia stabiliai, rekomenduojama skirti iki 70%.

Pagrindiniai veiksmai išmokant dividendus

A. Stalmačonokienė pataria, ką įmonė turi atlikti prieš dividendų mokėjimą.

• Paruošti finansines ataskaitas: pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą. Šių ataskaitų pagrindu sprendžiama, kokią pelno dalį skirti dividendams. Siekiant dividendus išmokėti už trumpesnį periodą, ruošiamos tarpinės finansinės ataskaitos už ketvirtį ar ilgesnį periodą.
• Nuspręsti, kokią sumą išmokėti. Gali būti paskirstyta visa suma ar jos dalis esanti balanso eilutėje „Nepaskirstytas pelnas“.
• Priimti sprendimą dėl dividendų paskirstymo. Jei yra vienas akcininkas (narys), surašomas vienintelio akcininko (nario) sprendimas. Jei akcininkų daugiau, procedūra sudėtingesnė: šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame priimamas sprendimas dėl pelno paskirstymo. Dividendai privalo būti išmokėti ne vėliau kaip per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Jei vėluojama išmokėti dividendus, akcininkas tampa kreditoriumi ir gali kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo. Senaties terminas – 10 metų.

Dividendų mokesčiai

Dividendų apmokestinimas skiriasi priklausomai, kas jų gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo.

Jei dividendus gauna Lietuvos gyventojas, jam taikomas 15% dydžio gyventojų pajamų mokestis (GPM). „Dividendus išmokanti įmonė (UAB, AB) privalo už fizinį asmenį išskaičiuoti ir pervesti GPM Valstybinei mokesčių inspekcijai – dividendai priskiriami A klasės pajamoms. Dividendus išsimokėjusiam MB nariui ar IĮ savininkui tenka pareiga pačiam sumokėti GPM iki kitų metų gegužės 1 d. Šiuo atveju dividendai priskiriami B klasės pajamoms“, – paaiškina A. Stalmačonokienė.

Jei dividendus gauna Lietuvos įmonė, ji apmokestinama 15% arba 0% pelno mokesčio tarifu. Dividendai neapmokestinami, jeigu dividendus gaunanti įmonė ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10% balsus suteikiančių akcijų.