2019 m. pabaigos duomenimis, vyrai vis dar registruoja daugiau prašymų nei moterys pradėti verslą visame pasaulyje. Tyrėjai teigia, kad moteriškosios giminės lyderystė versle gali būti pasiekta tik 2070-aisiais. Apie tai, kas pastebima Lietuvoje ir kokios tendencijos vyrauja mūsų šalyje, mintimis sutiko pasidalinti didžiausio jauno verslo portalo „bzn start“ įkūrėja, verslininkė Živilė Glaveckaitė.

Lyčių stereotipai vis dar egzistuoja

Anot pašnekovės, iki šių dienų moterys susiduria su situacija, kad, einant tokias pačias pareigas, turint tokį patį gerą ar net geresnį išsilavinimą, uždirbama mažiau.

„Tai vyksta ir aukščiausio lygio pozicijose, ir kituose valdymo organuose, o jei ir pastebime pastaraisiais metais teigiamų niuansų, deja, moterų matome gerokai mažiau. Tai patvirtina, kad ir visame pasaulyje, ir mūsų šalyje lyčių stereotipai vis dar egzistuoja. Tiesa, buvo atlikta daug tyrimų, kurie atskleidė, kodėl vyrai labiau vyrauja vadovaujamose pozicijose. Pasak tyrėjų, vyrai dažniau priimami dirbti į komandą kaip tokie individai, kurie gali šaltai priimti sprendimus, nesivadovauti ambicijomis ar emocijomis. Jie reikalauja drastiškumo ir ryžto. Moterys labiau vertinamos kaip ieškančios kompromiso, bandančios kažką pakeisti, o tik tuomet priimančios sprendimus“, – pasakoja verslininkė.

Būtina įvertinti prigimtines savybes

Paklausta, kokie praėjusių metų tyrimai apie vyrų ir moterų lyderystę patraukė dėmesį, Ž. Glaveckaitė sako, kad išskirti sudėtinga, tačiau puikiai pamena pagerėjusią statistiką apie moteris vadovaujamose pozicijose: „Išskirti vieną tyrimą gana sudėtinga, bet džiugu tai, kad praėjusiais metais buvo atlikta daugiau nei įprastai mokslinių tyrimų šioje ir panašiose srityse. Teko juos atidžiai skaityti ir analizuoti. Vieno rezultatai parodė, kad moterys vadovės yra efektyvesnės. Moterys vadovės buvo įvertintos kaip dažniau besiimančios iniciatyvos, veikiančios atspariai, praktikuojančios asmeninį tobulėjimą, siekiančios rezultatų ir demonstruojančios aukštą sąžiningumą. Vyrai buvo vertinami kaip geresni tik dėl dviejų dalykų: gebėjimo geriau plėtoti strateginę perspektyvą ir geresnės techninės ar profesinės kompetencijos.“

Ž. Glaveckaitė įsitikinusi, jog tam tikros prigimtinės savybės egzistuoja ir vertėtų į jas atsižvelgti.

„Grįžtant prie vyraujančių stereotipų, būtina įvertinti ir prigimtines savybes. Pavyzdžiui, tokias, kad moterys gimdo vaikus ir atžalos pačios neužauga. Todėl šeimoje kažkas perima šias pareigas ir, kad ir kaip būtų, moterims tai sekasi daryti geriau dėl turimų savybių, tokių kaip rūpestingumas, motiniškumo jausmas ir kt. Moterys vis dar atlieka daugiau šeimos pareigų nei vyrai, eina motinystės atostogų, prižiūri sergančius vaikus. Natūralu, kad dabar Skandinavijos šalyse aktyviai mokoma kitokio požiūrio. Ypač progresyvu, kad vyrai imasi šeimos pareigų, tačiau prigimtinių asmeninių savybių neįmanoma perduoti vyrui. Moteris gali gimdyti, išnešioti vaiką ir turi ypatingą ryšį, atsakomybės jausmą. Manau, kad tai taip pat reikėtų įvertinti“, – mintimis dalinasi pašnekovė.

„Tikrai pastebiu labai didelį proveržį jau dabar, kad diskriminacija lyčių atžvilgiu mūsų šalyje yra gerokai mažesnė, nei buvo prieš keletą metų, tad galimybių turi ir vyrai, ir moterys.” Ž. Glaveckaitė

Situacija Lietuvoje panaši

„Lietuvoje įsigalėję labai panašūs stereotipai ir požiūris kaip visame pasaulyje. Keičiamės į gerąją pusę, tačiau viskas vyksta gana lėtai, todėl vadovaujamose pozicijose vis dar vyrauja vyrai. Nors moterys Lietuvoje turi tikrai puikų išsilavinimą ir visas tam reikalingas savybes, aš turiu tik vieną klausimą, ar jos pačios nori siekti karjeros ir daug mažiau laiko skirti šeimai, ar gali ir nori derinti darbus ir šeimines pareigas. Jei į šį klausimą moteris atsakys, bus tikrai paprasčiau žinoti, ko ji nori ir kur link eina. Jei pasirinkimas būtų karjera, lygiai taip pat svarbu suvokti ribas, kur ji galės tinkamai pasirūpinti ir šeima, vaikais, kiek vadovo pozicija atims jėgų, energijos, o svarbiausia – šeimos laiko, taigi reikia susidėlioti prioritetus.

Pašnekovės teigimu, moteris yra labai sąmoninga asmenybė, puikiai gebanti įvertinti situacijas, siekdama jai svarbios gyvenimo pusiausvyros.

„Net neabejoju, kad pusiausvyra svarbi ir tai pamažu keisis, bet ne kardinaliai. Mano nuomone, svarbiausia, kad keistųsi atlygio prasme ir vertinimu, žiūrint į lyčių perspektyvą. Jei moteris siekia karjeros, vadovo pozicijos, vadinasi, ji supranta, kad tokia gyvenimo pusiausvyra jai priimtina, ir aiškiai suvokia, ką dėl to jai teks paaukoti. Dažnai į procesą įsitraukia ir kiti žmonės, norintys nuspręsti už moteris, tačiau to būti negali, ji pati turi priimti atsakingus sprendimus. Manau, kad šioje vietoje problema daugiau mentaliteto ir užsilikusios sovietinės kultūros, kad moterims lyderiaujančiose pozicijose ar pareigose ne vieta. Tai ateis, matyt, su naujomis kartomis, tačiau tikrai pastebiu labai didelį proveržį jau dabar, kad diskriminacija lyčių atžvilgiu mūsų šalyje yra gerokai mažesnė, nei buvo prieš keletą metų, tad galimybių turi ir vyrai, ir moterys“, – įsitikinusi verslininkė Ž. Glaveckaitė.