Įgūdžiai ir jų lavinimas šiuolaikinėje visuomenėje užima itin svarbią vietą. Vis dažniau girdime ne tik apie darbinius įgūdžius, bet ir minkštuosius. Švelniai skambantis minkštųjų įgūdžių terminas apibrėžia asmeninius bruožus, leidžiančius kurti efektyvų tarpusavio bendravimą. Apie šių įgūdžių svarbą pasakojo platformos „Emotika“, skirtos minkštiesiems įgūdžiams lavinti, vienas iš įkūrėjų Karolis Merkys. 

Nors terminas vis dažniau vartojamas ir jo reikšmė aiški, neretam iškyla klausimas: kas iš to? Juk efektyviam darbui užtenka profesinių įgūdžių… Tačiau, mūsų visuomenei augant ir tobulėjant, tenka lavinti ne tik darbinius įgūdžius. Norint suprasti mokymosi įpročių kaitą, K. Merkys skatina atsižvelgti į platesnį kontekstą, kuris apibrėžia tam tikrą seką: žmogaus vidutinei gyvenimo trukmei kas dešimtmetį augant trejais metais, prognozuojama, kad ateinanti darbo karta keis darbą net 15 kartų per karjerą, o didžioji darbo dalis bus sparčiai automatizuojama. „Iš esmės tai reiškia, kad iki šiol buvusi „vienas mokslas – viena karjera – pensija“ gyvenimo samprata jau nebėra aktuali. Žmonės jau dabar turi arba greitai turės daug ir dažnai skirtingas karjeras, nuolat mokysis naujų dalykų. Minkštieji įgūdžiai, pagal Pasaulio ekonomikos forumą (angl. World Economic Forum, WEF), 2025 m. sudarys 8 iš TOP10 įgūdžių organizacijoms. Pastebima, kad COVID-19 ir jo sukelta pandemija tik išryškino minkštųjų įgūdžių svarbą“, – pasakoja K. Merkys.

Asmeniniai gebėjimai rinkoje darosi vis svarbesni

Ieškodami tobulo darbuotojo, darbdaviai neretai iškelia daugybę reikalavimų. Tačiau svarbu atsižvelgti, kad dažnai ir asmeniniai, o ne vien techniniai gebėjimai padeda atlikti įvairiausio pobūdžio užduotis. Pasak pašnekovo, daugybė studijų jau įrodė, kad svarbu ne tik tai, ką padarai, bet ir kaip padarai. Vis dažniau emocinės kompetencijos lenkia profesines. „Faktas, kad pasauliniu mastu gero lyderio samprata per pastarąjį dešimtmetį pakito iš „autoritarinio liepiančio“ į „empatišką įgalinantį“, aiškiai rodo tai įvyksiant ir visoje likusioje organizacijos hierarchijoje, kuri, beje, ir pati jau smarkiai suplokštėjusi taps ir dar plokštesnė. Gerų kompanijų pagrindą sudarys emociškai kompetentingi žmonės“, – įsitikinęs K. Merkys.

Daugybė būdų patikrinti darbuotojo minkštuosius įgūdžius

Ko gero, ne vienam darbdaviui įsigilinus į minkštųjų įgūdžių svarbą iškyla klausimas – kaip juos galima patikrinti prieš įdarbinant asmenį. K. Merkys atkreipia dėmesį, kad šiuos įgūdžius vertinti kur kas sunkiau nei profesinius, nors patarimų, kaip tai padaryti, galite rasti pačių įvairiausių. Vis dėlto šioje gausoje galima išskirti pačius populiariausius: komandos įtraukimas į samdymo procesą, pradedant nuo atrankos, baigiant užduotimis ar neformaliais pietumis su komanda; užduočių ir testų, kurie apimtų minkštųjų įgūdžių demonstravimą, prioritetizavimas; taip pat minkštųjų įgūdžių vertinimo įtraukimas į kandidato rekomendavimo procesą. 

Kokios emocinės kompetencijos organizacijai svarbiausios? 

Paklaustas apie šių įgūdžių lavinimą, pašnekovas pabrėžia, kad juos reikėtų tobulinti tiek asmeniniame, tiek organizacijos kontekste. Vadovai turėtų įsivardinti, kokios minkštosios kompetencijos svarbiausios jų organizacijose, tuomet tai būtų paskata jas lavinti ir darbuotojams. „Metodų egzistuoja daugybė, bet organizacijų kontekste labai gero įrankio pavyzdys galėtų būti 360° grįžtamojo ryšio tyrimas. Identifikavę darbuotojui reikalingas minkštąsias kompetencijas ir elgsenas, galime nešališkai įvertinti situaciją ir susidaryti planą, ką ir kaip keisime. Stiprios kompanijos turi stiprias vertybes ir minkštąsias kompetencijas, kurias ne tik deklaruoja popieriuje, bet ir jomis gyvena“, – pabrėžia K. Merkys.