Ankstyvas kėlimasis, dušas, kava ir cigaretės vietoj visaverčių pusryčių. Kebabas iš gretimo kiosko per pietus ir nesubalansuotas maistas, kemšamas namuose vakarieniaujant. Būtent taip atrodo tipiška daugumos veiklių žmonių diena, neretai trunkanti iki pat vėlumos. Skrandžio ir galvos skausmai, koncentracijos, protinio aktyvumo sumažėjimas. Ką reikėtų daryti, kad taip neatsitiktų mums?

Ne paslaptis, kad žmogaus smegenys yra pats įstabiausias mechanizmas visatoje. Sudėtingas neuronų tinklas kontroliuoja mūsų jausmus, judesius, atmintį ir protinę veiklą. Todėl natūralu, kad smegenims pavargus ar patiriant didelį krūvį būtina jomis pasirūpinti ir suteikti energijos.

Pasak gydytojos dietologės Jūratės Dobrovolskienės iš klinikos „Dietos sistema“, norint išlaikyti ilgalaikę aktyvią psichinę veiklą ir nepervargti būtina sureguliuoti dienotvarkę. Sveika mityba, kaip ir poilsis bei fizinis aktyvumas, yra vienas tų dalykų, į kuriuos turėtume atkreipti dėmesį pirmiausia.

Visavertis maistas palaiko teigiamą nervinio audinio balansą. Būtent jis yra atsakingas už atmintį ir planavimą, budrumą ir dėmesingumą, judesių kontrolę. Normaliai nervinio audinio veiklai būtinos įvairios maisto medžiagos, kurių netenkame maitindamiesi greitojo maisto restoranuose, kebabinėse ir pan. Siekdami išlaikyti aukštą protinį aktyvumą privalome laikytis kelių fundamentalių principų.

J. Dobrovolskienė pabrėžia, kad svarbiausia yra reguliariai maitinis bent tris kartus per dieną. Kiekvieną rytą būtina nepamiršti visaverčių pusryčių, kurie yra svarbiausias dienos valgis. Jeigu nepusryčiaujame, kraujyje sumažėja cukraus kiekis, o tai skatina galvos skausmų atsiradimą, koncentracijos susilpnėjimą, smegenų veiklos sulėtejimą. Rengiantis susitikimui su vadovu ar verslo partneriu patartina užkąsti maisto, kuris suteiktų energijos.

„Tai nereiškia, kad užkandžiai turi būti gausūs, karštųjų patiekalų pavidalu. Užtenka vaisiaus, poros skaldytų grūdų paplotėlių“, – sako gydytoja dietologė J. Dobrovolskienė.

Norint greitai ir, svarbiausia, sveikai užkąsti galima pasirinkti saldžius arba grūdų dribsnius su pienu ar jogurtu. Puikiai tiks ir juodos neskaldytų grūdų duonos sumuštinis su vištiena bei daržovėmis, pvz., pomidorais, salotų lapais, ridikėliais arba agurkais.

Padirbėjus intensyviai kelias valandas patartina padaryti pauzę ir vietoj įprastos kavos suvalgyti jogurtą, išgerti kefyro ar pasukų. Turint daugiau laiko galima paruošti salotas iš produktų, įsigytų pakeliui į darbą. Tam puikiai tiktų įvairaus tipo sūriai (pvz., feta, parmezanas), daržovės.

Pietums, kuriuos mitybos specialistai pataria valgyti tarp 13–15 val., vertėtų rinktis baltymų ir angliavandenių turtingą maistą. Šių medžiagų rasime liesoje raudonoje ir baltoje mėsoje, vištienos arba žuvies patiekaluose, įvairiose košėse, makaronuose. Populiariai kalbant, reikėtų laikytis subalansuotos mitybos piramidės rekomendacijų, kuri sumodeliuota Viduržiemio jūros regiono mitybos pagrindu.

J. Dobrovolskienė atkreipia dėmesį, kad visiems medžiagų apykaitos procesams, įskaitant ir procesus, vykstančius smegenyse, reikia pakankamo kiekio vandens. Per parą rekomenduojama išgerti 1,5–2 litrus vandens, skiestų sulčių arba nesaldintos arbatos.

Pastaruoju metu vis labiau akcentuojama subalansuota vitaminų dieta, tai yra viso žinomų vitaminų komplekso kasdienis vartojimas. Žmonėms, dirbantiems protinį darbą, patartina dairytis nervinių ląstelių mitybą gerinančių medžiagų – aminorūgščių, atitinkamų vitaminų (A, C, E, B1, B6 ir B12, folio rūgštis) ir mikroelementų – Mg, Zn, Fe, Se. Aminorūgštys yra būtinos medžiagos nervų audinio mitybai ir neurotransmiterių, nervinio impulso perdavėjų, sintezei. Aminorūgštys gerina smegenų kraujotaką, o kartu ir smegenų veiklą, padeda lengviau susikaupti, įveikti psichologinį ir fizinį nuovargį.

Didelis dėmesys skiriamas vitaminui B12, reikalingam reguliuoti protinei funkcijai, ir magniui, smegenų veiklą aktyvinančiam ir nervų sistemos veiklą reguliuojančiam mineralui. Pirmojo aptinkama kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose, dumbliuose ir tam tikro tipo mielėse.

Magnio gausu riešutuose, razinose, vynuogėse, grūduose, kopūstuose, morkose, grikiuose, sojų pupelėse, ryžiuose. žalialapiuose augaluose (petražolės, krapai, rūgštynės, špinatai), taip pat krevetėse, krabuose, juodojoje arbatoje, šokolade ir t. t.

Tinkama smegenų veikla taip pat neįsivaizduojama be geležies. Kad organizmas gautų geležies, rekomenduojama dažniau valgyti mėsos, kepenų, inkstų, pupelių, žirnių, lapinių daržovių. Daug geležies turi dilgėlės, bruknės ir spanguolės.

Norint siekti gerų verslo rezultatų nereikėtų pamiršti ir fizinio aktyvumo. Sportuojantys, aktyviai laisvalaikį leidžiantys verslininkai dirba kur kas efektyviau ir sugeba generuoti daugiau pajamų.

Viena sporto šakų, gerinančių atmintį ir didinančių smegenų mąstymo galimybes, yra bėgimas. Kembridžo universiteto mokslininkai nustatė, kad užtenka pabėgioti kelis kartus per savaitę, jog smegenys būtų dirginamos, o tai pastebimai pagerina protines galias. Bėgimas skatina naujų smegenų ląstelių atsiradimą, todėl formuojasi atmintis ir susidaro prisiminimai. Taigi bėgte marš, skanaus!

Ką reikia atsiminti norint siekti gerų protinės veiklos rezultatų?

pradėti dieną nuo visaverčių pusryčių
kas 4–5 val. sveikai užkandžiauti
vengti greitojo maisto
valgyti reguliariai bent tris kartus per dieną
gerti daug skysčių
sportuoti, palaikyti aktyvų gyvenimo būdą
skirti laiko poilsiui ir gerai išsimiegoti