Lyderystėje, kaip ir daugelyje kitų sričių, vyrauja mados. Madingas ir geras lyderis nebūtinai sutampa. Taigi, kokios lyderystės tendencijos įsitvirtina dabar, kokio tipo lyderystei ruoštis ateityje ir kaip, nepaisant madų, išlikti stipriu lyderiu dalinasi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės studijų programos vadovė ir tarptautinės personalo sprendimų bendrovės „ALISA MANAGEMENT LABORATORY“ įkūrėja Dr. Alisa Miniotaitė.

Prisiminkime senus filmus ar nuotraukas: praėjusio amžiaus lyderis – didelis žmogus, fabriko savininkas, iš aukšto nužvelgiantis darbuotojus, šie žiūri į lyderį iš apačios, tarp jų santykis – vertikalus. Lyderis turėjo kapitalo ir išsilavinimą, tai buvo prieinama tik nedaugeliui. Taigi, tarp lyderio ir sekėjų egzistavo atskirtis.

„Jei iš aukšto žiūrite į savo darbuotojus, tikėtina, esate praėjusio amžiaus lyderis“, – pastebi Dr. Alisa Miniotaitė.

Vertikali lyderystė dominavo iki pat praėjusio amžiaus pabaigos. Antroje amžiaus pusėje buvo analizuojama – kaip lyderis daro įtaką? Pagrindinis atsakymas – lyderio charizma. Tuo metu sąvoka „charizma“ reiškė blizgantį kostiumą, puikų automobilį, didelį odinį krėslą. Lyderis buvo suvokiamas kaip stipresnis už sekėją. Buvo klausiama: kaip lyderis transformuoja organizacijas ir žmones? Paaiškėjo, kad jis diktuoja sekėjams vertybes, lyg šie yra avių banda ir patys nesugeba susiformuoti vertybių.  Lyderiai buvo mokomi stiprinti charizmą, lavinti kūno kalbą ir jos dėka demonstruoti galią.

Idėjų lyderystė

XX amžiaus pabaigoje įsitvirtino idėjų lyderystė. Tai reiškė visiškai kitokį lyderystės supratimą, nes mes virtome žinių visuomene: išsilavinimas ir žinios tapo prieinami daugeliui. Tuo pačiu griuvo stereotipai, sekėjai įgavo daugiau galių, todėl lyderio ir sekėjų santykis kito, tapo horizontalus – nuo vertikalaus prie partnerystės.

XXI amžiaus pradžioje pagrindine pozicionuojama vertybe tampa sėkmė. Neabejotinai, tai yra socialinių tinklų pasekmė: esi sėkmingas tiek, kiek turi sekėjų. Lyderiai pozicionuoja sėkmę, nes žmonės nori dirbti su sėkmingais lyderiais ir patys būti sėkmingi.

„Mūsų amžiaus pradžioje net išpopuliarėjo šūkis: kiekvienas gali būti lyderiu! Teoriškai, iš tiesų. O gyvenime tik už nedaugelio lyderių pečių matome nuveiktus realius darbus.

Taigi, dabar esame toje stadijoje, kai pradedame suvokti, kad atrodyti sėkmingu – nepakanka“, – sako Lyderystės studijų programos vadovė.

Kompanijos nebenori revoliucienierių

Lyderystėje būtinas atitikimas tarp lyderių ir sekėjų. Kirvis turi atitikti kotą. Covid krizė pakoregavo sėkme grįstos lyderystės sampratą ir parodė, kad svarbiausias lyderio vaidmuo: susikalbėti ir susitarti. Kompanijos nebenori revoliucienierių. Jos nori tokių lyderių, kurie moka susikalbėti su kitais ir sutelkti komandą.

Svarbiausiu fokusu dabar tampa lyderystės dauginimas – kiek lyderių po savęs paliksi? Esi lyderis tiek, kiek užauginai naujų lyderių. Kompanijos nori lyderių, kuriems išėjus, lyderystė išlieka.

Naujausi tyrimai rodo, kad norint išlaikyti darbuotojų pasitenkinimą darbu, svarbiausia yra įtraukti darbuotojus ir vadovus į sprendimų priėmimą. Vadinasi, reikalinga jau kitokia lyderystė.

Kokios lyderystės reikės artimiausią dešimtmetį?

Ateities lyderystė priklausys nuo ateinančio sekėjo – alfa kartos, kurią užaugino rūpestingi tėvai. Rūpestingos tėvystės tendencija dabar ypač ryški: puoselėjama namų aplinka, atsakingas vartojimas, maisto gamyba, auga vertybių svarba, didelis IT raštingumas.

Pasaulyje tai labiausiai materialiai bei finansiškai apsirūpinusi karta, kurioje kiekvienas gali būti nuomonės formuotoju. Todėl jaunus žmones mažiausiai domins lyderiai „ant bačkos“. Jiems nebereikės lyderio, kuris parodys kryptį.

Artimiausioje ateityje reikės lyderių, kurie sukurs erdvę kitiems veikti bei suvienys skirtingus ir reikšmingus jaunų žmonių požiūrius. Ateities lyderystė reikš gebėjimą pasirūpinti kompanijos ir žmonių augimu. Todėl svarbu, kad lyderis būtų ir intelektualiai, ir emociškai išsilavinęs.

Pastebiu ryškiai pasikeitusį karjeros suvokimą. Dabar jau žmonėms rūpi ne pareigos, ne atlyginimas, o būti svarbiu ir reikalingu iki gilios senatvės. Kad toks išlikčiau, turiu nuolat mokytis ir augti, taigi, ir dirbti augančiose kompanijose. Besivystanti, besikeičianti kompanija – vienas svarbiausių kriterijų renkantis darbdavį šiandien.

„Todėl jei anksčiau kalbėdavome apie lyderystės svarbą norint užtikrinti tvarų rezultatą, šiandien iš lyderių tikimasi užtikrinti, kad mano kompanija yra gyva, auganti, auginanti savo žmones, įgyvendinanti prasmingus darbus, daranti pasaulį geresnį. Lyderių pareiga užtikrinti, kad kompanija augtų ir būtų aktuali žmonėms“, – apibendrina Miniotaitė.