2022-ais metais technologijų sektorius gyveno permainingomis nuotaikomis. Po sėkmingų 2021 m. parengtas optimistines prognozes teko koreguoti, o metų viduryje didžiosios technologijų kompanijos skelbė apie atleidimus. Sektoriuje atleista 121 tūkst. darbuotojų – šis skaičius viršija bendrą atleidimų skaičių per praėjusius dvejus metus. Tuo metu Lietuvos tech rinkos dalyviai teigia, kad, tęsiantis ekonominiam nestabilumui, įmonėms verta lanksčiai koreguoti planus, išlaukti aiškumo ir samdyti tvariau.

Anot „Manpower“ Talentų pritraukimo komandos, vykdančios atrankų projektus technologijų srityje, vadovės Ievos Kėvalaitytės, Lietuvoje aukštos kvalifikacijos, didelę vertę kuriantiems IT specialistams jaudintis neverta – jiems prognozuojama stabili paklausa. Vis dėlto,  darbdaviams patariama būti lankstesniems jų atžvilgiu.

Padėties stebėjimą keičia komandų apkarpymas

Didžiąją dalį antrojoje metų pusėje pasipylusių atleidimų sudarė masinis darbuotojų skaičiaus mažinimas didžiausiose tech rinkos įmonėse, pavyzdžiui, „Amazon“ ir „Meta“. „Amazon“ darbuotojų skaičiaus mažinimas palies mažiausiai 3 proc. arba apie 10 tūkst. įmonės darbuotojų. Panašiai tiek specialistų atleidžia ir „Meta“ – apie 11 tūkst., tai sudaro apie 13 proc. įmonės darbuotojų. Abi šios kompanijos su tokiu komandų mažinimu susiduria pirmą kartą – „Amazon“ to neteko daryti per visus 28-erius veiklos metus.

Taip pat apie atleidimus šiais metais paskelbė „Microsoft“, „Google“, „Snapchat“ programėlę vystanti „Snap“, „Netflix“ ir kiti žinomi vardai. Greta darbuotojų skaičiaus mažinimo, jos kalba apie samdymo stabdymą (angl. hiring freeze) bei griežtesnį darbuotojų rezultatų vertinimą. Pradėti pokyčiai šiose įmonėse tęsis ir 2023 m. Klausimas, ar taupymo ir veiklos efektyvinimo priemonės stabilizuos įmonių situaciją, neramina ir pačius darbdavius, ir atleidimo išvengusius jų darbuotojus.

Lietuviško startuolio „Omnisend“ Vyresnioji talentų vadovė Justina Raškauskienė pastebi, kad pasaulio rinkoje išties juntamas neužtikrintumas. Anot įmonės atstovės, atsargiai neapibrėžtoje situacijoje elgsis visi, įskaitant ir Lietuvos startuolius.

„Rinkoje, iš tiesų, vyrauja nežinia, kas mūsų laukia ateityje, todėl įmonės turi ruoštis įvairiems scenarijams. Efektyvumo didinimas ir atsisveikinimas su dalimi darbuotojų liudija, kad šiuo metu vyksta šioks toks persitvarkymas, o technologijų įmonės į darbuotojų plėtrą žiūri labiau pamatuotai“, – pasakoja J. Raškauskienė.

Priežastys – tos pačios, būdai – skiriasi

Kone dešimtmetį sėkmingai augusios tech įmonės ypatingos sėkmės sulaukė pandemijos metais. Tai paskatino optimistinius ateities planus, o kartu ir optimistišką žmogiškųjų išteklių planavimą. Vis dėlto, energetikos kainų šokas, auganti infliacija ir didinamos palūkanų normos privertė ambicingus planus 2023-iesiems metams keisti konservatyvesniais.

Tai mini ir darbuotojus atleidžiančių įmonių vadovai, pavyzdžiui, Markas Zuckerbergas, kuris, atleisdamas „Meta“ darbuotojus, nevengė prisiimti ir asmeninės atsakomybės dėl neišsipildžiusių ateities vizijų. Pasak jo, įmonė netiksliai įvertino prekybos persikėlimą į elektroninę erdvę. Sklandžiai judėti pirmyn trukdė ir „Apple“ ribojimai trečiųjų šalių slapukams (angl. third-party cookies) bei „Metaverse“ nesėkmės.

Anot „Manpower“ atstovės Ievos Kėvalaitytės, darbdaviams reikėtų kelti realistiškesnius lūkesčius, ir būti lankstiems atsižvelgiant į situaciją darbo rinkoje – įsivertinti ir bendrovės galimybes samdyti, koreguoti sudarytus planus. „IT rinka yra labai gyva, todėl gyvas turi būti ir planavimo procesas. Ilguoju laikotarpiu parodyta drąsa adaptuotis gali atnešti geresnių rezultatų“, – sako I. Kėvalaitytė.

Ko gero, drąsiai adaptuotis mėgino ir Elonas Muskas, kurio įvykdyti atleidimai „Twitter“ pritraukė viso pasaulio dėmesį. Mažinti darbuotojų skaičių teko dėl prastų įmonės finansinių rezultatų, pasak jo, platforma kas dieną patirdavo 4 mln. dolerių nuostolį.

Ant etikos ir teisės ribų balansuojantis masinis atleidimas sukėlė skandalą – piktinamasi darbuotojų atleidinėjimu el. paštu, klaidomis apie atleidimą informuojant ne tuos darbuotojus, paskubomis apribotomis jų teisėmis patekti į „Twitter“ pastatus ir sistemas. Įmonė jau paduota į teismą dėl neįvykdyto įsipareigojimo apie masinius atleidimus informuoti prieš 60 dienų, o „General Motors“, „Pfizer“, „Volkswagen“, „Mondelez“ bei kiti pasauliniai prekės ženklai stabdo reklamą „Twitter“.

Kitąmet – stabilumas augantiems tvariai

Nors neaiškios ateities perspektyvos ir lėtėjantis ekonomikos augimas palietė daugelį sektorių, būtent technologijų rinkoje jis iššaukė anksčiau nematytus masinius atleidimus. Tai paskatino ir verslo modelis, reikalaujantis nuolat spartinti augimą, nesukelti abejonių akcininkams bei imtis pernelyg ryžtingų samdymo strategijų siekiant neatsilikti nuo konkurentų kovoje dėl talentų.

Raškauskienė prognozavo, kad galimą krizę lengviausiai išgyventų tos IT bendrovės, kurios jau šiandien auga tvariai ir finansavimą telkia be išorės investuotojų pagalbos. „Omnisend“ – viena iš tokių. „Augimą skubinant, mažiau vertės sukuriančių darbuotojų organizacijoje tikrai gali atsirasti daugiau, nei verslą vystant stabiliai. Tvarus augimas leidžia geriau prognozuoti darbuotojų poreikį ir užtikrinti jiems darbo vietas, nesiblaškyti“, – sako J. Raškauskienė.

Ji pastebi, kad jau dabar atsiranda daugiau galimybių pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų. „Tai jau kurį laiką yra sunkiai įgyvendinama užduotis. Žinoma, niekas nežino, kaip bus toliau, bet galbūt po pusmečio rinkoje atsiras daugiau laisvų kvalifikuotų IT specialistų, todėl darbdaviams verta įvertinti galimybę išlaukti aiškesnės situacijos. Tuo tarpu mes jau dabar matome tendenciją, kai specialistai vis dažniau aplikuoja patys“, – dalinasi talentų vadovė.

Pozityvią darbo rinkos tendenciją startuoliuose rodo ir asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenys. Šiose įmonėse dirbančių specialistų skaičius šiemet išaugo 18 proc. per metus. Taip pat 14 proc. išaugo ir vidutinis atlyginimas: dabar jis siekia 3,2 tūkst. eurų (prieš mokesčius) ir beveik dvigubai lenkia vidutinį atlyginimą Lietuvoje.