Turbūt dažnam nors kartą teko girdėti, kad privataus verslo sektoriuje žmonės, turintys vaikų, kartkartėmis tampa našta o šeimai palanki darbo aplinka vis dar retenybė. Vaikai serga, tėvams tenka išeiti nemokamų atostogų arba prašyti nedarbingumo pažymėjimų, tad kai kurie prisibijo į darbą priimti žmones, turinčius mažamečių vaikų, nesvarbu, kokio lygio specialistas yra pretenduojantis asmuo. 

Kodėl viskas turėtų vykti atvirkščiai, o verslas daugiau dėmesio skirti palankios šeimai darbo aplinkos kūrimui, pasakoja daug laiko Lietuvoje leidžiantis verslo konsultantas danas Henrikas Vesteris-Andersenas. Jo teigimu, danai ištyrė, kad šeimai palanki darbo aplinka yra užburtas ratas, kuris pats save stiprina, todėl auga įmonių pelnas ir valstybės ekonomika.

Kultūriniai skirtumai

H. Vesteris-Andersenas pasakoja, kad Skandinavijos šalyse nuo seno darbo ir šeimos prioritetai dėliojami kiek kitaip, tad visų pirma palankios darbo aplinkos kūrimas priklauso nuo įsišaknijusių kultūrinių skirtumų.

„Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, kad ir kokio aukšto lygio susitikimas vyktų, valdybos lygmeniu yra vienas dalykas, kurio niekas negali ignoruoti, t. y. jeigu man reikia išeiti iš susirinkimo dėl savo vaiko, pavyzdžiui, laikas pasiimti vaiką iš darželio arba turiu nuvesti jį pas gydytoją. Niekas dėl to neprieštarauja ir net nekelia klausimo, ar tai pakankamai rimta priežastis. Bet jeigu pasakysi, kad turi išeiti į kitą susitikimą, į tave jau gali pasižiūrėti kreivai“, – sako pašnekovas.

Pats ilgus metus robotikos ir medicinos srities įmonėms vadovavęs H. Vesteris-Andersenas pastebi kad skiriasi ir požiūrio į darbuotojus apibrėžimas. Lygių galimybių plėtros centro tyrimai Lietuvoje rodo, kad į darbuotoją žiūrima kaip į darbo jėgos vienetą, tačiau specialistas atkreipia dėmesį, kad prioritetai turėtų būti skirstomi kitaip.

„Yra trys prioritetai: 1) tavo paties sveikata; 2) pasirūpink savo šeima; 3) atlik darbą. Darbas – trečioje vietoje. Mąstymas čia paprastas: darbuotojas negalės gerai dirbti, jeigu šlubuos jo sveikata, jam bus neramu dėl šeimos ir jis negalės ja pasirūpinti“, – įsitikinęs ekspertas.

Vadovo vaidmuo

Nors kultūriniai įpročiai įsišakniję visos šalies sąmonėje, tačiau pokyčius gali inicijuoti kiekvienas verslininkas, visų pirma atsižvelgdamas į savo darbuotojus.

„Jeigu darbuotojai jaučia, kad jums rūpi jų asmeninis gyvenimas, jeigu suteikiate jiems erdvės būti gerais tėvais, jeigu esate lankstus vadovas – tai grįžta. Nes tai tik lankstumo klausimas. Kai įsigilini, nėra tokio susitikimo, prie kurio žmogus negalėtų prisijungti telefonu ar vaizdo skambučiu, nėra tokio dalyko, kurio neįmanoma perplanuoti ir atlikti kitaip. Jeigu rodau darbuotojams pagarbą, pasitikėjimą ir leidžiu jiems pirmiausia pasirūpinti šeima, aš, kaip vadovas, tiek daug gaunu iš jų atgal. Taigi net finansiškai įmonėms ir organizacijoms apsimoka sudaryti sąlygas savo darbuotojams pasirūpinti šeima“, – neabejoja H. Vesteris-Andersenas.

Pašnekovo teigimu, jau daugybėje įmonių įrodyta, kad lanksčias sąlygas sukuriančiose įmonėse žmonės daug geriau dirba. Aišku, turi būti pusiausvyra, tuo nereikia piktnaudžiauti, svarbus ir darbuotojų įsipareigojimas. 

„Reikia įmonėms atrišti rankas ir suteikti daugiau laisvės, kad jos galėtų rasti lanksčius susitarimus su kiekvienu darbuotoju. Pavyzdžiui, 9 val. ryto aš tikiuosi išvysti savo darbuotoją biure, bet jis paskambina, kad šiandien neateis. Užuot galvojęs, kaip jis taip drįsta, tai nepagarba darbovietei, aš mąstau kitaip. Jeigu tai yra gerai mano darbuotojui, koks man iš tikrųjų skirtumas, iš kur jis padarys savo darbą: iš biuro ar iš namų?“ – svarsto verslo konsultantas.

Požiūris privalo kisti

Darbo rinka labai dinamiška, tad natūralu, jog ir tinkamai atlikto darbo matavimo kriterijai skiriasi. Pasaulinė pandemija taip pat prisidėjo prie darbo rinkos išjudinimo. Verslai, kurie Lietuvoje ilgus metus teigė, kad darbas nuotoliniu būdu negalimas, o vadovai stokojo pasitikėjimo savo darbuotojais, buvo priversti imtis pokyčių ir, regis, tai nebuvo taip jau blogai, mat nemaža dalis jų permąstė galimybes visą ar dalį laiko nuolat dirbti iš namų, nuomotis lanksčius biurus kelioms dienoms per savaitę vietoj didžiulių pastatų išlaikymo. Pašnekovas pastebi, kad pokyčiai turi vykti, o jeigu kažkas suveikia kaip katalizatorius tam, nuo to tik laimima.

„Kaip mes prieš 20 metų matuodavome, ar darbuotojas gerai dirba? Jeigu jis visą dieną sėdi prie darbo stalo žiūrėdamas į kompiuterį ir iš darbo išeina vėlai, jis tą dieną daug dirbo ir yra geras darbuotojas. Dabar mes susitariame su darbuotoju, kokių rezultatų jis bus pasiekęs šio mėnesio pabaigoje. Darbuotojai patys nusistato tikslus, mes juos aptariame ir užsirašome 10 tikslų, kuriuos mėnesio pabaigoje patikriname, ar jie pasiekti. Mano darbas – atlaisvinti jiems kelią, kad jie tų tikslų pasiektų. Ir, žinoma, aš, vadovas, turiu būti pasiekiamas kilus klausimų ar prireikus pakoreguoti tuos tikslus. Jeigu mėnesio pabaigoje tų 10 tikslų pasiekta, sveikinu – jūs turite puikų darbuotoją“, – patarimu dalijasi pašnekovas.

Laikas neparodo kokybės

Danų verslo konsultanto teigimu, darbo vietoje praleistas laikas yra labai sąlyginis matavimo vienetas. Tai neparodo darbo kokybės. Kiekvienas darbuotojas yra skirtingas, tad jo darbo laikas (ar jam patogiau dirbti ryte, ar popietę, o galbūt naktį?) bei vieta (namai, biuras, kavinė ir pan.) gali radikaliai skirtis. Pasak pašnekovo, tai nėra blogai. Kuo lanksčiau verslininkai gebės žiūrėti į savo darbuotojus ir rasti bendrus sutarimus, tuo sėkmingiau dirbs visa komanda. Jeigu vadovas gebės vertinti darbuotoją ne tik kaip pavaldinį, bet kaip asmenybę ir suteiks galimybes į šeimai palankią darbo aplinką, užsitikrins gerokai daugiau palankumo ir nuoširdaus darbo dėl bendro tikslo.

„Kai darbuotojai bus labiau subalansuotos asmenybės, patenkintos šeiminiu gyvenimu ir turinčios laiko šeimai, jie tikrai gerai pasirodys darbe“, – įsitikinęs H. Vesteris-Andersenas.