Net 6 iš 10 sėdimą darbą dirbančių žmonių susiduria su nemalonia ir rimta problema – nugaros skausmais. „Sulaukiame itin daug pacientų, kurie kreipiasi pagalbos dėl netinkamų darbo sąlygų pasekmių. Pavyzdžiui, nugaros, pečių, kaklo ir galvos skausmų, svaigimo. Pasitaiko atvejų, kai skundžiamasi ir galūnių tirpimu“ – sako Aneta Bistrickaitė, sveikatingumo klinikos „Judesio Prisilietimas“ kineziterapeutė. Pasak jos, efektyviausias būdas viso to išvengti – tinkamai įrengta ergonomiška darbo vieta ir aplinka. Kaip ji turi atrodyti? 

Tinkamą žmogaus kūno padėtį darbe užtikrinti padeda specialūs biuro baldai, pavyzdžiui, ergonominiai stalai ir kėdės.

Sėdint kelius sulenkti 90 laipsnių kampu

„Reguliuojami stalai leidžia darbuotojams lengvai keisti darbo padėtį iš sėdimos į stovimą. Tokiu būdu aktyvuojamas vienoje pozicijoje sustingęs kūnas, neleidžiama „užmigti“ raumenims. Naudojant ergonomines kėdes galima mechaniškai reguliuoti žmogaus padėties aukštį ir palaikyti taisyklingą laikyseną su galvos atlošu bei atramine dalimi nugarai. Tiesa, labai svarbu kėdę susireguliuoti taip, kad sėdint keliai būtų 90 laipsnių kampu. Taip sumažinama apkrova stuburui, išvengiama nugaros, pečių ir kaklo juostos skausmų“, – teigia kineziterapeutė A. Bistrickaitė.

Tinkamas atstumas tarp monitoriaus ir žmogaus akių

Specialistė taip pat pataria, kaip didžiąją dienos dalį dirbant su kompiuteriu, pasirūpinti savo regėjimu: „Pirma, reikėtų atkreipti dėmesį, koks yra atstumas tarp monitoriaus ir žmogaus akių. Jis turėtų būti ne mažesnis nei 60–70 centimetrų. Kuo didesnis jūsų ekranas, tuo ir atstumas nuo akių turėtų būti didesnis. Antra, svarbu tinkamai susireguliuoti monitoriaus aukštį – viršutinis ekrano kraštas turėtų būti jūsų akių lygyje.“

Kuo daugiau natūralios  šviesos

Vis dėlto, ekspertė pabrėžia, kad tinkamos darbo vietos sukūrimui ergonomiškų kėdžių ir kilnojamų stalų – neužteks. Darbdaviams reikia pasirūpinti ir kitais aplinkos veiksniais, pavyzdžiui, tinkamu biuro apšvietimu.

„Netinkamas apšvietimas ir blogas kompiuterio ekrano matomumas skatina darbuotojus sėdėti netaisyklingai – išsikreipti, pasilenkti prie ekrano ar prisimerkti, kad geriau matytų. Tad tinkamai apšviestos patalpos – būtinos norint pasirūpinti savo darbuotojų stuburo ir akių sveikata“, – sako kineziterapeutė.

Kalbėdama apie šviesos svarbą, ji taip pat rekomenduoja rinktis biurą, kuriame būtų kaip įmanoma daugiau natūralios, o ne dirbtinės šviesos šaltinių: „Dideli langai, pro kuriuos į darbo vietą gali patekti daug saulės šviesos, kurios mūsų kraštuose ir taip neretai trūksta – privalumas. Mat, natūrali šviesa gerokai mažiau vargina akis.“ 

Ekspertė tikina, kad svarbūs ir akustiniai interjero elementai, pavyzdžiui, stalų pertvaros, mažinančios triukšmo lygį. Mat prasta akustika ar garso izoliacija gali didinti darbuotojų streso lygį ir fizinių negalavimų riziką.

Temperatūra, kuri palankiausia kūnui

Svarbus ir mikroklimatas. Jis žmogaus kūnui palankiausias, kai patalpos yra reguliariai vėdinamos, temperatūra jose siekia 18–22°C, o drėgmės lygis – 40–60 proc. Darbdaviai savo darbuotojams taip pat turėtų užtikrinti ir atskirą poilsio zoną, kur žmonės galėtų atsitraukti nuo savo darbo vietos, stiprinti socialinius ryšius su kolegomis. 

Anot A. Bistrickaitės, kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, todėl darbdaviai turėtų nepamiršti ir darbuotojų, turinčių tam tikrų sveikatos problemų. Pastariesiems reikėtų sudaryti galimybę darbe naudotis ne tik ergonomiškomis kėdėmis ir stalais, bet ir parūpinti papildomų priemonių. 

Papildomos priemonės

„Jogos kilimėliai, gimnastikos kamuoliai, ortopedinės pagalvėlės, masažiniai volai ar kamuoliukai – tik keletas iš priemonių, kurios biure tikrai neužims itin daug vietos, bet bus labai naudingos darbuotojams, turintiems įvairiausių sveikatos problemų“, – sako kineziterapeutė. 

Nauda – ne tik darbuotojams

A. Bistrickaitė taip pat  pabrėžia, kad kokybiškai įrengta darbo aplinka naudinga ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams: „Natūralus apšvietimas, gera akustika ir ergonomiškos darbo vietos didina darbuotojų pasitenkinimą darbu, skatina bendradarbiavimo kultūrą, inovatyvumą. Taigi, organizacijos gali džiaugtis produktyviomis komandomis, o darbuotojai – darbo vietomis, kurios tausoja jų sveikatą.“