Kritika padeda tobulėti. Vis dėlto, jei nepaisysite keleto kritikos reiškimo taisyklių, nenustebkite, kad jūsų noras padėti bus suprastas kaip puolimas. Siekite teigiamų pokyčių pasinaudodami šio straipsnio patarimais.

Kritikuokite konkretų elgesį, o ne žmogų. Tai pagrindinis principas, kurį visada turėkite omenyje. Kai sakoma „Tu esi toks ir anoks“, žmogus raginamas toks ir būti. Jūs sakote, ne ką jis blogai padarė, o kad tarsi iš prigimties yra kvailas ir nevykęs. Visi žino, kad prigimtinių dalykų pakeisti negalima, todėl tokia kritika sąmoningai ar nesąmoningai yra atmetama.

Prisiminkite, kad kvailų žmonių nėra. Pykčio akimirką žmones vertinate neadekvačiai. Jums atrodo, kad žmogus nieko neišmano, kad jo nuomonė klaidinga, nes jus suerzino konkretus jo poelgis. Tačiau tai nereiškia, kad žmogus yra kvailas. Taigi nepulkite kaltinti.

Nurimkite. Prieš imdami kritikuoti atvėskite. Tada mintys bus aiškesnės ir galėsite konstruktyviai sudėlioti norimas išsakyti pastabas. Juk norite, kad jus suprastų teisingai, tiesa?

Kritikuokite su teigiama nuostata kritikuojamojo atžvilgiu. Jūsų tikslas yra konkretus ir teigiamas elgesio pokytis, nemenkinant paties žmogaus. Jei papiktino tam tikras žmogaus elgesys, prisiminkite, kad jis yra tik žmogus, kaip ir jūs. Visi žmonės klysta ir turi teisę taisyti savo klaidas. Gal jis net nesuvokia, kad padarė ką nors ne taip, kol to nepasakėte?

Prisiminkite savo tikslą. Jūsų tikslas yra padėti, padaryti pavaldinio darbą efektyvesnį, o ne sužlugdyti, paniekinti. Naudokite tik tokias priemones, kurios padės siekti šio tikslo.

Pabūkite kito kailyje. Pagalvokite, kokios priemonės ir argumentai jus įtikintų šio žmogaus vietoje. Būdami kito žmogaus vietoje geriau suprasite, kaip reikėtų išsakyti kritiką neįžeidžiant ir nemenkinant.

Elkitės kaip draugas. Bendradarbiavimu ir abipuse pagarba grįsti santykiai sukuria aplinką, kurioje paprasta priimti ir išsakyti kritiką. Į draugo pastabas įsiklausote, net jei jos nepatinka. Būtent draugiškus ir lygiaverčius santykius vertėtų kurti ir skatinti darbo kolektyve.

Pirmiausia pasakykite tai, kas buvo gerai, o tik tuomet kritikuokite. Kritika priimama lengviau, kai pateikiama saldžiau – kartu su pagyrimu. Pamąstykite. Juk tikrai ne viską blogai daro žmogus, kuriam norite pasakyti pastabą. Pajusite, kad net pačiam viskas neatrodo taip blogai, kai atrasite teigiamų šio žmogaus savybių. Visi turime minusų, kaip ir pliusų, tad pradėkite nuo pastarųjų.

Sakykite kritiką TIESIAI žmogui, kuriam ji skirta. Niekada nekritikuokite trečiam asmeniui, kitaip darbo aplinka virs tikru gyvačių lizdu. O tokioje nemalonioje vietoje darbas visiems eisis prastai. Anksčiau ar vėliau apkalbos atsisuka prieš kalbėtoją. Be to, toks būdas nepadeda siekti gerų rezultatų.

Kalbėkite ramiu tonu, negrasinkite. Su pykčiu išsakyta kritika situaciją pablogins. Žmogus, ant kurio rėkiama, gali užsiblokuoti ir iš jo daugiau neišgirsite nė vieno žodžio. Rėkimas ir grasinimas, pavyzdžiui, atleisti iš darbo, gali palaužti psichologiškai. Galite neatkreipti į tai dėmesio, tačiau tokios priemonės žmonėms gali įvaryti rimtas psichologines ligas, depresiją. Darbuotojas (kolega) ims jūsų vengti ir bijoti arba net nekęsti. Darbo kokybė taps bloga vien todėl, kad žmogus jausis nesaugus, įsibaiminęs dėl nepagarbaus elgesio su juo.

Suteikite kritikuojamajam teisę pasisakyti. Įsitikinkite, kad jus suprato. Jeigu žmogus yra susinervinęs, neramus, piktas ar įsibaiminęs, galite būti beveik tikri, kad į kritiką nebus atsižvelgta. Su ja žmogus nesutiko ir savo elgesio jis nekeis. To išvengsite leisdami žmogui pareikšti savo nuomonę, apsiginti, jei kritika yra nepagrįsta. Galbūt ir jūs žinote ne visas aplinkybes?