Dirbtinis intelektas (DI) versle iki šiol neretai pristatomas kaip ateities technologija, tačiau Kaune veikiančioje „Bison Commerce“ jis jau šiandien tapo kasdieniu darbo įrankiu visiems darbuotojams – nuo finansininkų iki tiekėjų vadybininkų. Per pirmąjį šių metų pusmetį įmonė daugiau nei 80 kartų pagreitino vidinį žinių kaupimą ir procesų dokumentavimą. Darbuotojai sukūrė daugiau kaip 200 specializuotų DI darbo scenarijų, o į bendrą organizacijos žinių bazę pateko daugiau kaip 2500 dokumentų bei procesų aprašų.

Įmonės technologijų vadovo Audriaus Žiemelio teigimu, didžiausią grąžą duoda ne pavieniai DI eksperimentai, o sprendimas suteikti prieigą visai organizacijai.

„Didžiausia klaida, kurią šiuo metu daro įmonės – dirbtinį intelektą laiko IT skyriaus projektu. Kai DI tampa prieinamas visiems darbuotojams ir susiejamas su realiais įmonės duomenimis, jis pradeda veikti kaip organizacijos infrastruktūra, o ne kaip dar vienas pokalbių robotas“, – sako A. Žiemelis.

1 000 JAV dolerių investicija į licencijas kainuoja mažiau nei papildomas darbuotojas

„Bison Commerce“ skaičiavimu, 10 žmonių komandai suteikti „Claude Max“ planus kainuoja apie 1 000 JAV dolerių per mėnesį – mažiau nei jaunesniojo programuotojo išlaikymo sąnaudos Lietuvoje. Įmonėje pabrėžiama, kad svarbiausias klausimas verslui nebėra tai, ar investuoti į DI, o kokią grąžą tokia investicija sukuria.

Audriaus Žiemelio nuomone, jei už 1 000 dolerių dešimt patyrusių specialistų gauna DI asistentą, kuris padeda greičiau analizuoti, struktūruoti informaciją ir priimti sprendimus, tai tampa vienu efektyviausių produktyvumo didinimo sprendimų.

Įmonėje tiekėjų vadybos komanda šiandien kainoraščių analizę, kuri anksčiau užtrukdavo visą dieną, atlieka per kelias minutes. Logistikos specialistai vieno mygtuko paspaudimu įsivertina produktų transportavimo galimybes, o finansų komanda reikšmingai sutrumpino sąskaitų suderinimo procesus.

DI – ne privilegija, o darbo infrastruktūra

Remiantis „McKinsey&Company” atliktu „State of AI 2025“ tyrimu, net 88 proc. organizacijų jau naudoja DI bent vienai funkcijai atlikti, tačiau apie 61 proc. jų vis dar nemato aiškios investicijų grąžos. A. Žiemelio teigimu, dažniausiai problema slypi ne pačioje technologijoje, o jos naudojimo modelyje.

„Įrankis lentynoje dar nėra sprendimas. Organizacijos dažnai nusiperka licencijas ir tikisi momentinio efekto, tačiau reali vertė atsiranda tik tada, kai DI integruojamas į kasdienius procesus ir dirba su realiais verslo duomenimis“, – aiškina „Bison Commerce“ technologijų vadovas.

Per keletą pastarųjų mėnesių įmonė sujungė DI sistemas su vidinėmis platformomis, produktų katalogais, užsakymų istorija ir klientų komunikacijos duomenimis. Tam buvo naudojamos integracijos su MCP (angl. Model Context Protocol) serveriais bei papildomos saugios prieigos prie duomenų. Tokios infrastruktūros pagalba darbuotojai patys, be IT komandos įsitraukimo, sukūrė daugiau kaip 200 specializuotų darbo scenarijų: nuo tiekėjų kainoraščių analizės iki atsakymų į klientų užklausas rengimo.

Organizacijos mokymasis pagreitėjo daugiau nei 80 kartų

Vienas ryškiausių pokyčių „Bison Commerce“ organizacijoje – spartus vidinių žinių augimas. Per pirmąjį š. m. pusmetį į įmonės vidinę žinių bazę pateko daugiau nei 2500 dokumentų ir procesų aprašų. Palyginimui, 2025 m. gruodį, kai DI prieigą turėjo tik inžinieriai, jų buvo apie 30.

„Kai tuo pačiu įrankiu naudojasi visa komanda, susikuria bendras organizacijos mokymasis. Rinkodaros  komandos atrastas sprendimas greitai pritaikomas logistikoje, o finansų komandos sukurtas darbo principas tampa naudingas analitikams. Tai visiškai kitoks organizacijos greitis“, – sako A. Žiemelis.

Įmonės teigimu, daugiausia įrašų į vidinę žinių bazę sukūrė ne IT specialistai, o vadovai ir verslo komandų darbuotojai. Tai, anot bendrovės, paneigia mitą, kad DI skirtas tik techniniams žmonėms – didžiausią vertę šiandien gauna tie darbuotojai, kurie geba greitai priimti sprendimus, struktūruoti informaciją ir efektyviai panaudoti organizacijos žinias.

DI darbuotojams suteikia daugiau laiko mąstyti

„Bison Commerce“ atstovų teigimu, svarbiausias DI efektas nebūtinai matuojamas vien sutaupytomis valandomis. Kai pasikartojančios užduotys perduodamos technologijoms, darbuotojai daugiau laiko gali skirti analizei, strategijai ir kūrybiniams sprendimams.

„Aukštos kvalifikacijos specialistai samdomi ne tam, kad rankiniu būdu kopijuotų informaciją tarp lentelių, –  aiškina A. Žiemelis. – DI leidžia jiems susitelkti į tai, kas kuria didžiausią vertę verslui – sprendimus, analizę ir strateginį mąstymą.“

Pasak įmonės, rinkoje šiandien ryškėja du skirtingi organizacijų tipai: vienos DI vis dar vertina kaip papildomą įrankį keliems darbuotojams, kitos – kaip bazinę organizacijos infrastruktūrą. „Bison Commerce“ patirtis rodo, kad būtent antrasis modelis leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų jau pirmaisiais mėnesiais – DI vertę kuria ne įsigytų licencijų skaičius, o tai, kiek žmonių geba dirbtinį intelektą panaudoti savo kasdieniame darbe.