CV-Online apklausa atskleidė, kad nors 39% darbuotojų mano, jog jiems pavyksta suderinti asmeninius ir darbo įsipareigojimus, tačiau dėl laiko trūkumo, finansų ir darbo jie jaučia nemažą įtampą.

Greitas gyvenimo tempas, atsakomybės darbe ir šeimoje, nerimas dėl darbo, finansinės padėties ir artimųjų ne vienam kelia stresą ir įtampą. Norisi suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą. Siekti tobulo balanso. Tačiau, ar tai įmanoma? Ar lengva atskirti asmeninį ir profesinį gyvenimą ir užtikrinti sveiką balansą?

Darbo skelbimų portalas CV-Online pasiteiravo darbuotojų, kaip jie vertina savo galimybes suderinti asmeninius ir darbo įsipareigojimus, kurie veiksniai jiems labiausiai kelia stresą, bei ar lankstaus darbo formos jiems padėtų derinti asmeninius ir darbo įsipareigojimus?

Asmeninių ir darbo įsipareigojimų derinimas bei streso lygis

Apklausos duomenimis, 39 proc. dirbančiųjų mano, kad jiems gerai sekasi suderinti asmeninius ir darbo įsipareigojimus. Apie 1/3 respondentų asmeninio ir profesinio balansą įvertino  – labai gerai, 1/3 – nei gerai, nei blogai, o 6 proc. – blogai arba labai blogai.

Nepaisant to, kad nemaža dalis dirbančiųjų asmeninio ir profesinio gyvenimo balansą įvertino teigiamai, tačiau streso lygis yra gan aukštas. 21 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų streso lygis ir psichologinė būsena yra bloga arba labai bloga, 36 proc. – nei gera, nei bloga. Vos 12 proc. respondentų streso lygis yra minimalus, o psichologinė būsena – labai gera.

5 proc. vyrų ir 7 proc. moterų savo galimybes suderinti asmeninius ir profesinius įsipareigojimus įvertino blogai arba labai blogai. Skirtumas nėra itin ryškus. Tuo tarpu vyrų ir moterų streso lygio skirtumas didesnis. 22 proc. moterų ir 18 proc. vyrų streso lygį ir psichologinę būseną įvertino kaip blogą arba labai blogą.

26 proc. 18-25 m. amžiaus respondentų savo streso lygį ir psichologinę būseną įvardino kaip blogą arba labai blogą; 26-35 metų amžiaus grupėje tokių yra 29 proc.; 36-45 metų amžiaus grupėje – 23 proc., 46-55 amžiaus grupėje – 17 proc., 55+ m. amžiaus grupėje – 21 proc.

Darbuotojai 5-balėje (kur 1 reiškia itin žemą, o 5 itin aukštą streso lygį) sistemoje įvertino streso ir psichinės įtampos lygį, kurį jiems kelia šie veiksniai:

1. Laiko trūkumas – 3,1 balo
2. Finansai – 3 balai
3. Darbas – 2,9 balo
4. Sveikata – 2,9 balo
5. Namų ruoša – 2,2 balo
6. Santykiai su partneriu – 2,2 balo
7. Rūpinimasis kitais šeimos nariais – 2,1 balai
8. Rūpinimasis vaikais – 2 balai

Apklausos dalyviai mano, kad laiko trūkumas yra pagrindinis veiksnys, keliantis įtampa, toliau rikiuojasi finansai, darbas ir sveikata.

18-25 metų amžiaus darbuotojams labiausiai stresą kelia finansai (3,6 balo) bei sveikata (3,4 balo); 26-35 metų amžiaus grupė jaučia įtampą dėl laiko trūkumo (3,5 balo) bei finansų (3,4 balo), šiek tiek mažiau laiko trūkumu (3,3 balo) bei finansine padėtimi (3,2 balo) skundžiasi 36-45 metų respondentai. Vyresniems nei 45 metų darbuotojams įtampos lygis jau gerokai mažesnis nei jaunesniems rinkos dalyviams.

„Streso lygis skirtingose amžiaus grupės gerokai skiriasi, tačiau tai galima labai paprastai paaiškinti. Streso lygis priklauso nuo gyvenimo etapo ir su juo susijusių iššūkių bei atsakomybių, pvz. 18-25 metų amžiaus jaunimas dažnai susiduria su finansiniais iššūkiais, karjeros pradžia, pirmųjų darbų paieška, studijomis bei bandymu suderinti įvairias veiklas. Tai jiems kelia nemažą įtampą. Tuo tarpu vyresnio 46-55 metų amžiaus darbuotojai jau būna pasiekę profesinį ir tuo pačiu finansinį bei asmeninį stabilumą, todėl jų streso lygis yra žemas“, – tyrimo rezultatus apžvelgia CV-Online rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.

“Laiko trūkumo” problemos sprendimai

Prioritetų nustatymas, laiko ir užduočių planavimas, gebėjimas prisitaikyti pasikeitus sąlygoms padėtų sumažinti “laiko trūkumo” keliamą įtampą.

Darbdavio suteikiamos lankstaus darbo formos taip pat turėtų įtakos geresnei darbuotojų savijautai. Respondentai mano, kad asmeninius ir darbo įsipareigojimus labiausiai padėtų derinti šios lankstaus darbo formos: lankstus darbo pradžios ir pabaigos laikas; darbas nuotoliniu būdu arba darbas iš namų; trumpesnis darbo laikas penktadieniais; 4 dienų darbo savaitė su 8 valandų darbo valandomis; savarankiškai nustatomas darbo laikas visą dieną, pvz. darbas ryte, po pietų ar vakare; savarankiškai nustatomos darbo valandos per savaitę (iš bendro sutartinių valandų skaičiaus).

Apklausos duomenimis, 27 proc. darbuotojų su darbdaviu neturi jokių lankstaus darbo formos susitarimų, tačiau net jei tokia galimybė ir būtų, ja nesinaudotų 7 proc. respondentų.

Net 79 proc. darbuotojų, kuriems teisėtai priklauso lanksčių darbo formų galimybės prižiūrėti vaikus iki 8 metų arba slaugyti šeimos narį, jomis nesinaudoja.

Nuotolinis darbas nepraranda aktualumo

Kai kuriems darbuotojams (46 proc.) dirbti nuotoliu neleidžia darbo pobūdis, tačiau net 13 proc. darbuotojų niekada nedirbo namuose, nors darbo pobūdis tai leidžia. Apie pusė respondentų, turinčių galimybę dirbti namuose, šia galimybe pasinaudoja iki 5 d./mėn., 26% – 16 ir daugiau dienų per mėnesį, likusieji iš namų dirba nuo 5 iki 15 dienų/mėn.

Darbas nuotoliniu būdu arba hibridinis darbo modelis išlaiko populiarumą ir domina ne tik jaunesnio amžiaus darbuotojus, ši nauda svarbi 18-45 metų amžiaus respondentams. Nuotolinio darbo galimybę norėtų turėti dvigubai daugiau, nei ją šiuo metu turi, darbuotojų.

Apklausos dalyviams svarbiausi darbo namuose/nuotoliniu būdu privalumai:

1. Nereikia važiuoti į ir iš darbo. Susitaupo pinigų ir laiko
2. Didesnis lankstumas darbo laiko atžvilgiu
3. Lengvesnis profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas
4. Didesnis komfortas (pvz. aprangos atžvilgiu)
5. Geresnė koncentracija ir produktyvumas
6. Didesnis lankstumas darbo vietos atžvilgiu

Darbas namuose turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų. Dirbantiems namuose labiausiai trūksta bendravimo su kolegomis, silpnėja ryšiai su komanda ir įmone, sutrinka profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra (nėra aiškaus darbo laiko, daugiau dirba).

Streso darbe priežastys

Darbuotojui ant pečių gulanti atsakomybė yra pagrindinė stresą darbe kelianti priežastis. Antra pagal dažnumą priežastis – neadekvatus atlyginimas, trečia – per daug darbo, per didelis darbo krūvis. Kitos ne ką mažiau svarbios priežastys, kurios turi įtakos streso darbe lygiui: darbo pobūdis, darbo aplinka (blogas mikroklimatas) bei vadovo keliami lūkesčiai ir reikalavimai.

Apibendrinimas:

Nors daugelis darbuotojų stengiasi suderinti asmeninius ir darbo įsipareigojimus, stresas išlieka svarbia problema, nes 21% apklaustųjų nurodė, kad jų streso lygis ir psichologinė būsena yra bloga arba labai bloga. Laiko trūkumas, finansai, darbas ir sveikata yra pagrindiniai veiksniai, keliantys stresą darbuotojams. Darbuotojai mano, kad lankstus darbo grafikas, nuotolinis darbas ir trumpesnės darbo savaitės galėtų padėti geriau suderinti asmeninius ir darbo įsipareigojimus.

Apie apklausą

Apklausa vykdyta internetu 2024 birželio 18 – liepos 30d. Apklausoje dalyvavo 1058 respondentai iš visos Lietuvos, dirbantys įvairiose srityse.