Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) statistika, 1 iš 4 žmonių per savo gyvenimą bent kartą susidurs su psichikos sutrikimu. PSO taip pat prognozavo, kad iki 2020 m. depresija bus labiausiai paplitusi liga pasaulyje. Šiuo metu dar sunku įvertinti, ar prognozė buvo teisinga, bet, atsižvelgiant į vis didėjantį visuomenės poreikį kalbėti apie psichologinę savijautą, apžvelgiame situaciją darbovietėse. Kaip darbovietė gali užtikrinti geras sąlygas darbuotojams, komentuoja verslo psichologė Laura Rimkutė.

Stresas ir jo valdymas

Vis greitėjantis gyvenimo tempas ir patiriamas stresas, ypač nuolatinis stresas darbo aplinkoje, gali išbalansuoti psichologinę savijautą. Kokių prevencinių priemonių galėtų imtis darbdaviai?

„Darbdavys gali padėti žmonėms užtikrindamas geras darbo sąlygas. Į tai įeina tokie dalykai kaip tinkama temperatūra, šviesa, ne per didelis triukšmo kiekis, patogi darbo vieta, – vardija verslo psichologė. – Sutvarkęs šiuos higieninius veiksnius, darbdavys turėtų rūpintis atmosfera komandoje. Mokyti vadovus profesionaliai ir palaikančiai bendrauti su žmonėmis, skatinti darbuotojų tarpusavio bendravimą, išvykas, renginius, sklandžią komunikaciją.“

Žinoma, kiekvienas asmeniškai esame atsakingi už savo savijautą, tad psichologė primena, kad darbuotojas turi išmokti atvirai kalbėtis apie iškilusias problemas, daryti poilsio pertraukėles, išmokti organizuotis savo darbą taip, kad turėtų laiko atsikvėpti. „Žmogui padeda, kai jis išsigrynina savo vertybes ir susidėlioja aiškius prioritetus, kurie padeda išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą“, – pabrėžia L. Rimkutė.

Iššūkiai padeda nepaskęsti rutinoje

Darbuotojai, kurie yra įsitraukę į savo veiklą, rečiau susiduria su psichologinėmis problemomis. O štai motyvacijos trūkumas ir beprasmybės pojūtis darbo vietoje, nors tiesiogiai galbūt ir nesusiję su stresu, tačiau tai yra kita medalio pusė – tokie darbuotojai tikrai nesijaučia laimingi. Kaip darbdaviai gali paskatinti nusivylusius darbuotojus?

„Darbdavys gali padėti žmogui pamatyti prasmę jo darbe, nupiešdamas platesnį paveikslą, kaip atrodo jo indėlis į įmonės rezultatą. Tačiau nuo paties žmogaus priklauso, ar jis sąmoningai žengs žingsnius iššūkių link. Ar susigalvos sau tikslus, išvedančius iš komforto zonos, ar kalbės apie iššūkių neturėjimą su savo vadovu. Iššūkius galime sau susikurti įvairius, nebūtinai susijusius su tiesioginiu darbu“, – primena L. Rimkutė.

Paprastas pavyzdys būtų viešasis kalbėjimas. „Darbe galiu norėti lavinti savo viešojo kalbėjimo įgūdžius, dažniau pasisakyti viešai susirinkimų metu ir pan. Toks tikslas gali suteikti pakankamai malonaus streso kasdienybei paįvairinti“, – pabrėžia verslo psichologė.

Bendrystės jausmas komandoje

Jausmas, kad priklausai komandai, kad jus vienija bendri tikslai, galite vienas kitu pasitikėti – darbovietėje tai sukuria ir palaiko gerą aplinką. Tokie santykiai, anot psichologės, formuojasi per bendras patirtis: „Pradedant bendromis pramogomis, drauge leidžiamu laisvalaikiu, vakarėliais, bendrais pusryčiais, baigiant dalyvavimu įvairiuose edukaciniuose renginiuose, drauge mokantis, dalyvaujant seminaruose. Svarbu, kad komandose būtų kuriama pasitikėjimo atmosfera, žmonės jaustųsi saugiai.“

Kuo didesnė komanda, tuo skirtingesni žmonės ją sudaro: skirtingi išsilavinimai, patirtys, asmenybių tipai ir pomėgiai, todėl, anot L. Rimkutės, neverta nenorinčių dalyvauti versti tai daryti per prievartą. Daug geriau, kai kiti užkrečia aplinkinius savo entuziazmu. Įdomus ir vertingas bendros veiklos pavyzdys būtų savanoriška veikla, pavyzdžiui, savanoriavimas prieglaudoje. Tai kartą per mėnesį galėtų burti komandą po darbo, svarsto verslo psichologė. Paskutinis L. Rimkutės patarimas vadovams skamba taip: „Svarbu užtikrinti, kad kolektyve neplistų apkalbų kultūra, galinti atmušti norą dalyvauti papildomoje veikloje su bendradarbiais.“

Taigi darbo aplinka turi poveikį kiekvieno asmeninei psichologinei savijautai. Prevencinės priemonės yra tikrai svarbios, o streso valdymas, veiklos iššūkiai ir bendrystės jausmas su komanda galėtų padėti sunkiais momentais pasijusti geriau, bandant įveikti asmeninius iššūkius.