...

Rado priešnuodį blogai nuotaikai: išskirtinių lėlių siuvimą pavertė šeimos verslu

Verslas

2020.01.24

Autorius: Inga Rauluševičienė

Temos: .

Rado priešnuodį blogai nuotaikai: išskirtinių lėlių siuvimą pavertė šeimos verslu

Lėlininku save vadinantis druskininkietis Robertas Šimonis (35) išvyko gyventi į Vilnių, ten baigė siuvimo kursus, o sugrįžęs į gimtąjį kraštą nusprendė nieko nelaukti ir pasinaudojo pasitaikiusia savarankiško užimtumo darbo vietos finansavimo galimybe. Taip netikėtai, bet su didele meile ir pastangomis pereiti visus biurokratinius koridorius gimė prekių ženklas ir išskirtinių lėlių siuvimo šeimos verslas Shymon dolls”.

Vydamas blogą nuotaiką šalin pradėjo siūti lėles

„Gyvendamas Vilniuje bendravau su dizainere, baigiau jos rengiamus siuvimo kursus, tačiau laikiau tai kaip didžiausią paslaptį ir niekam nesakiau. Vėliau sugrįžau į gimtuosius Druskininkus. Pats nesu visavertis dėl neįgalumo, todėl savaime suprantama, kad įsiveržti į darbo rinką visa jėga neturėjau sėkmės, taigi pasinaudojau tuo metu skiriama subsidija nuosavo verslo startui. Taip įsipareigojau trejiems metams vadovauti ir vykdyti veiklas savo įmonėje. Pati emocinė būsena, sakyčiau, nebuvo iš pačių geriausių: jaučiausi gana nejaukiai dėl paties amato – lėlių siuvimo, juk esu vyras ir tai neįprasta mūsų šalyje! Be to, sugrįžęs iš sostinės į Druskininkus, pajutau visiškai kitą gyvenimo tempą, lyg ir ėmė imti slogios nuotaikos, bet didžiausia tuo metu mano palaikytoja mama patarė labai paprastai – tiesiog pasinaudoti lėlių iškarpomis iš „Google“ kanalų ir pabandyti pasiūti. Pirmiausia tai turėjo atstoti antidepresantą, kuris vėliau virto verslo idėja“, – amato ir verslo pradžią prisimena įkūrėjas R. Šimonis.

Staiga atrastas amatas tapo šeimos verslu

„Shymon dolls“ – prekių ženklas, susiformavęs kiek keistoku ir spontaniškai gimusiu pavadinimu, panaudojus kūrėjo Šimonio pavardę ir pridėjus papildomą paaiškinimą, kurie išversti į anglų kalbos žodžius. Tai interjerinės, kvepiančios, kitos paskirties lėlės dovanoms ir nuotaikai pakelti. Siuvimo pomėgis gana greitai virto šeimos verslo procesais: kūryba, gamyba, pardavimais ir administravimu pašnekovas užsiima dviese su mama, ne ką mažesnės pagalbos reikia ir transportuojant kūrinius į mugių vietas, paruošiant juos eksponuoti. Pasak lėlininko, prieš pasiruošiant išvykoms į muges, reikia gerai apgalvoti, ką siūti, ir svarbiausia tai, kas patiktų klientams, o ne tau, turi pataikyti į mados taktą. „Idėjų ieškau visur, kur tik tuo metu sugalvoju. Būna, kad pakiša minčių praskriejančios mūzos, padeda tam tikras įkvėpimas, bet dažniau sufleruoja naujų lėlių eskizus e. platformos ar panašių menininkų e. diskusijų forumai. Pamatai, pabandai kažką panašaus padaryti, stebi naujausias tendencijas, kitos gimsta savaime, tiesiog praeinant pro medžiagų krūvelę parduotuvėje, ir pamatai, kaip ta lėlė atrodys“, – atskleidžia R. Šimonis ir šventai tiki, kad mažais, bet tvirtais žingsneliais šių išskirtinių lėlių projektai pasieks ir užsienio pirkėjus, o Lietuvoje liks mažesnė dalis klientų dar ir dėl aukštos kainos. Atėjo laikas plėstis, neužleidžiant vietos konkurentams.

Ideali dovana: nestandartinės lėlės ir pasakos

Prekių ženklo „Shymon dolls“ išskirtinumas – interjerinės, suvenyrinės lėlės, lėlės mažiesiems – migdukai, lėlės-pagalvės, kvepiančios lėlės, daugiausia perkamos dovanoms, paišomos lėlės, kurių veidukai iliustruojami tekstiliniais spalvikliais, akrilinėmis ir kitokiomis priemonėmis, o individualiai užsisakantys klientai dar nustebinami ir gauta pasaka. Iš to kyla dar daugiau idėjų, viena tokių – iš sukurtų pasakaičių išleisti knygą. Be viso to, dar gaminamos lėlės krikštynoms, gimtadieniams, vardinės lėlės – vaikas nupiešia savo mylimą herojų, o pagal tai jam pagaminama lėlė. Visos jos siuvamos su šypsenomis, išsiuvinėjamos, stengiamasi naudoti ne sintetines, o lino ir medvilnės medžiagas. Gaminių siūlės tik ilgalaikės ir patvarios, taip garantuojant dar daugiau kokybės. „Kvapnų lėlės kūnelį ištepi specialia kavos ar vanilės tinktūra ir džiūdamos jos skleidžia tą kvapą. Galutinai išdžiūvus kūneliui, piešiamas veidukas, siuvami drabužiai ir derinami kiti papildomi elementai. Kvapo receptas – paslaptis! Pats procesas trunka ne vieną dieną. Vonioje dažnai galėtumėte išvysti apie 30 sukabintų lėlių kūnelių, kurie po džiūvimo proceso laukia kito etapo – kol bus apipiešti. Kiekvienas užsakymas užtrunka skirtingą laikotarpį. Priklauso nuo to, ar tai ypatingais pageidavimais pagrįsta individuali užklausa, ar tinkama nuotaika kurti, nes jei ne, net nepradedu siūti. Prisipažinsiu, kad labiau mėgstu tokias lėles, kurioms naudojamas pliušas, yra mažiau piešimo, daugiau geometrinių formų. Kvepianti lėlytė turėtų būti naudojama daugiau kaip suvenyras, ji gimsta lyg kartono kietumo, todėl ant jos galima piešti, rašyti, dekoruoti. Interjerines lėles kuria mama, jai pavyksta ir greičiau, ir geriau, ir išradingiau“, – pasakoja menininkas.

Pasitaiko ir kuriozų, verčiančių iš koto

Kūrėjas R. Šimonis prisimena ne vieną linksmą istoriją, susijusią su individualiais lėlių užsakymais: „Kartą nutiko toks malonus ir ilgam atmintyje įstrigęs dalykas, kai nusiuntus vienai klientei mergaitei lėlę, kurios finansinė vertė buvo 80 litų su pasaka, buvau maloniai šokiruotas, kai į e. sąskaitą buvo pervesta keliskart daugiau – 1000 litų, vien todėl, kad vaiko džiaugsmui nebuvo ribų. Dar vienas įdomesnių užsakymų vestuvėms, kai reikėjo pagaminti lėles pagal pateiktą jaunavedžių fotografiją: su tokiomis pačiomis šukuosenomis, auskarais, drabužiais, 1,40 m aukščio, kitaip tariant, turėjo atrodyti lygiai taip, kaip nuotraukoje. Visas procesas buvo linksmas, nes teko netgi kreiptis į bičiulį kirpėją, kuris padėjo padaryti šukuoseną, jau nekalbant apie drabužius, aksesuarus ir visas kitas detales. Šios lėlės yra karkasinės, jų viduje įmontuojami stori elektros laidai, kurie leistų jas lankstyti taip, kaip norisi. Teko patirti ir mažų nesėkmių, kai pasiekęs mus kliento noras pagaminti būtent tipinę pono Byno lėlę nepavyko net po keturių bandymų!“

Kilnojamos lėlių dirbtuvės

„Shymon dolls“ lėlių dirbtuvės pagal klientų pageidavimus kartais perkeliamos į edukacines erdves kitose vietovėse. Pavyzdžiui, smagi patirtis buvo su mokyklinio amžiaus vaikais: kol jie gamino lėles sau, R. Šimonis kūrė pasakas jų gaminiams ir edukacijos pabaigoje kiekvienam iš jų ją padovanojo. Kūrėjas pripažįsta, kad tai nėra lengvas darbas, pradedant programos idėja, nemaža krūvele jau iš anksto susiūtų iškarpų, kamšalo ir kitų priemonių, reikalingų nesudėtingam ir neilgam kūrybiniam keliui iki savos lėlytės atsiradimo. Grįžtamąjį ryšį jis įvardijo kaip žinomumo didinimo naudą, tačiau, deja, be grynojo pelno.

Ketina plėstis – ieško pardavimo kanalų užsienio rinkoje

Lėlių gamyba – kasdieniai iššūkiai, kurie „veža“ ir skatina tobulėti, o ką jau kalbėti apie klientų šypsenas jas gavus! Tad vien todėl sustoti negalima. Gaila, kad ši veikla nesuteikia finansinio stabilumo ir užtikrintumo Lietuvoje, nes daugiausia kišenė pasipildo prieššventiniu laikotarpiu, o vėliau ištinka tam tikras štilis. Visgi pašnekovas jaučia suaktyvėjusią pirkimų bangą internetu, dažniausi klientai – užsieniečiai. „Dėl šios priežasties renku informaciją ir mokausi individualiai, buriu į komandą žmones, kurie padėtų sukurti nuosavą e. platformą ir taip greičiau įsilieti į užsienio rinką tikslingai – kuo daugiau parduoti. Išmokome kurti, metas atskleisti pardavėjų talentą!“ – sako R. Šimonis.

Iš mugių į e-prekybą

Nuoširdus lėlininkas mielai paatvirauja: „Palyginti su praėjusiais metais, pardavimų vietos įkainiai populiariausiose mugėse dvigubai pabrango (žymioji Kaziuko mugė – aut. past.). Todėl pradedu labai svarstyti, kiek tai atsieina investicijų prieš ir kiek po, kalbant apie pardavimus skaičiais, taigi materialinė grąža akivaizdžiai liūdna. Labai gaila, kad neįgaliesiems skirtos vietos prekybai nors ir lengvatinėmis kainomis, bet dėl matomumo ir perkamumo strategiškai prastesnės. Mugė tampa „aukso veršio“ kultu. Pasibaigus seniesiems metams, sau pasakiau, kad reikia judėti e. rinkodaros kryptimi. Dalyvavimas mugėse – puiki terpė prekių ženklo reklamai, bendradarbiavimo pasiūlymams, bet didesnį žinomumą įžvelgiu e. prekybos srityje.“ Kūrėjų šeimai lėlių gamyba itin svarbi ir į tai žiūrima ne pro pirštus, todėl vis kyla daug naujų idėjų, stengiamasi prezentuoti verslo idėją pasitelkiant spaudos ant medžiagos paslaugą – iš anksto sukuriami marškinėliai su pasiūtų lėlių atvaizdu ir „Shymon dolls“ logotipu.

Kaip iš vaikiškos animacijos: siuvamos vardinės lėlės, tapusios šeimos dalimi

Prekių ženklas „Shymon dolls“ pristato ne tik suvenyrines, interjerines, vaikiškas lėles, iš individualių užsakymų atgijusius personažus, bet ir palėpės istorijas sekančias gyventojas – palėpės angelus. Šios lėlytės kvepia vanile ir kava, jos nuotaikingos ir murzinos, nes juk gyvena pačioje tikriausioje palėpėje! Ir tai dar toli gražu ne visas jų unikalumas… Palėpės lėlytės yra vadinamos ne keistais slapyvardžiais, o vardais ir, kaip įprasta įvairialytėje visuomenėje, vienas jų vyriškis Petriukas ir dvi moterėlės: Agota ir Barbora. Bėgant metams, tokios lėlės tampa visateise šeimos ir viso gyvenimo dalimi.

Išmokite parduoti savo gaminius, nesidrovėkite paprašyti realios sumos už savo darbą.” R. Šimonis

Motyvaciją kurti skatina klientų grįžtamasis ryšys

„Shymon dolls“ verslo idėjos pradžia – nuolatinis bendravimas su artimiausia aplinka, perspėjant dėl lėlių siuvimui taip reikalingų žaliavų, kad jos neatsidurtų šiukšlių dėžėje, atkeliautų į lėlininkų rankas. Taigi pirmieji gaminiai buvo pasiūti iš medžiagų atraižų, o vėliau, amatui įsibėgėjus, pradėta užsakinėti elektorinėse ir fizinėse parduotuvėse, kreiptis į siuvyklas, fabrikus. „Niekada neskaičiavome savo laiko ir darbo resursų. Versle taip ir yra. Būna, kai nejauti pažangos, norisi viską mesti, bet staiga atsiranda žmonių, kurie „kaifuoja“ nuo padarytų darbų, sako: „Pasilikit, juk tiek šypsenų ir emocijų lėlėse.“ Padeda ir filosofiškas požiūris į gyvenimą ir kūrybą. Be to, neigiamo atsiliepimo nesame sulaukę, didėja armija klientų, kurie perka, renka mūsų lėlių kolekciją. Pasvarstome ir apie nuosavą parduotuvėlę, nes išbandyta bendradarbiavimo forma su įvairiais butikais nepasiteisino“, – atskleidžia įkūrėjas.

Patarimai iš verslininko Roberto Šimonio lūpų: 

  1. Jeigu ką nors darote, remkitės artimos aplinkos žmonių gebėjimais.
  2. Venkite didelių sąnaudų.
  3. Neskubėkite steigti įmonės, neparodę to, ką darote, draugams ir bičiuliams.
  4. Pasirūpinkite rinkodara ir ypač socialinių tinklų reklamos gudrybėmis, bet nešvaistykite laiko.
  5. Nesigėdykite savo amato.
  6. Prezentuokite savo išskirtinumą.
  7. Išmokite parduoti savo gaminius, nesidrovėkite paprašyti realios sumos už savo darbą.
  8. Jauskite ne ateinančių pajamų, o kūrybos pulsą.
  9. Kuo daugiau veikite, nes tai mus augina ir vienos idėjos gimdo kitas.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.