Pykčio ir isterijos priepuoliai, nekontroliuojami agresijos proveržiai ar dar blogiau – psichologinis smurtas prieš save ir aplinkinius yra neabejotinai vengtini siekiant išlaikyti teigiamą atmosferą ir tikslams siekti būtiną bendradarbiavimo dvasią. Tačiau ar gali įniršis būti naudingas verslui? Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, tačiau „ISM Executive School“ konsultantė ekspertė Margarita Pilkienė sutiko pasidalyti žiniomis apie kontroversiškai vertinamą ir diskusijas keliantį sveiko įniršio taikymą versle.

„Siekiant sutelkti darbuotojus, kad juos būtų galima pavadinti bendradarbiaujančia komanda, keliamas bendras grupės narių emocinis sąmoningumas, arba emocinis intelektas. Emocijos atpažįstamos ir valdomos mažiausiai trimis lygmenimis: individualiu, grupės ir tarpgrupiniu.

Grupės, arba kolektyvo, nario emocijos (įniršio, entuziazmo ar bet kurios kitos teigiamos ar neigiamos emocijos) atpažinimas individualiu lygmeniu vyksta siekiant tarpasmeninio suvokimo, kai atvirai teiraujamasi apie emocinę informaciją, stebint ir klausiant, kaip kitas grupės narys jaučiasi. Kitas būdas – pažvelgti iš skirtingų perspektyvų, pavyzdžiui, pasiteirauti, ar visi sutinka su priimtu sprendimu, pasiklausti tų narių, kurie tylėjo sprendimą priimant, peržvelgti pernelyg greitai priimtus sprendimus, įvertinti kritiką.

Visos grupės lygmeniu emocijos atpažinimas vyksta peržvelgus rezultatus ir procesą, kaip jie buvo pasiekti, t. y. grupei atliekant savianalizę. Pasak tyrimų, tos grupės, kuriose konfliktų lygis žemas, sprendimai priimami greičiau ir jie kokybiškesni. Savianalizei padeda grįžtamasis ryšys iš aplinkos – klientų, kitų padalinių.

Tarpgrupiniu lygmeniu emocijos suvokiamos žiūrint į visos organizacijos kultūrą, siekiant suvokti, kas svarbu visai organizacijai, ar sveikas sportinis įniršis laimėti prieš kitą grupę (padalinį) padės pasiekti visos organizacijos tikslus? Ar organizacijos kultūra tai palaiko?

Suvokusios emocijas grupės siekia jas valdyti: sutarti dėl vidinių taisyklių, kaip elgsis su konfrontuojančiu, konfliktišku elgesiu, rasti būdų (dažniausiai humoro forma), kaip neįaitrinti atmosferos. Labai svarbus vadovų vaidmuo, tiek emociškai palaikant grupės narių motyvaciją ir pageidaujamą elgseną, tiek sudarant ir palaikant sąlygas bendradarbiauti tarp padalinių (grupių).“

3 metodai, kaip suvaldyti nesveiką įniršį

Dėmesio perkėlimas

Vienas iš paprasčiausių, bet itin efektyvių būdų, kai būdami verslo aplinkoje imate pykti ar prarasti savo emocijų kontrolę, – tiesiog nukreipti mintis teigiama linkme, prisiminti malonią akimirką ar situaciją. Tai gali būti būsimos atostogos egzotiškame krašte ar neseniai žiūrėtas įspūdį padaręs filmas. Šio metodo esmė – nukreipti dėmesį nuo jus erzinančio faktoriaus. Taip sustabdomas adrenalino proveržis ir visas pretenzijas galima išsakyti jau nurimus, taip prodyktuviau išsprendžiant iškilusias problemas.

Skaičiavimas

Šis metodas labai panašus į tą, kurį siūlo psichologai: suskaičiuoti iki dešimties, pavyzdžiui, prieš tai, kai ketini barti vaiką dėl išdykėliško elgesio. Tačiau čia ne tik svarbu skaičiuoti iki dešimties, bet ir privaloma susitelkti į šį skaičiavimą. Tai reiškia, kad turėtumėte vizualizuoti šiuos skaičius – kaip jie atsiranda ir paskęsta vandenyje ar ištirpsta debesyse ar kur kitur. Šis būdas padeda netinkamu metu netinkamoje vietoje suvaldyti ir neparodyti neigiamų emocijų.

Fizinė veikla

Artėjant nevaldomo įniršio bangai galima padėti sau imantis įvairių pratimų, kuriems atlikti reikia fizinės jėgos. Tai gali būti tvirtas kumščių ar kamuoliuko suspaudimas, rašiklio sukiojimas tarp pirštų ar popieriaus lapo glamžymas. Būtina tokio pykčio valdymo metodo sąlyga – sutelkti dėmesį ir mintis į veiksmą, kurį atliekate. Papildomai galite įtempti visus kūno raumenis įkvėpdami ir atpalaiduoti iškvėpdami. Poros minučių pratimas akimirksniu suveiks kaip veiksmingi raminamieji vaistai.