Tiesiog Marija iš pasakiško Žvėryno

Verslas

2013.01.19

Autorius: Dario Malinowski

Temos: .

Tiesiog Marija iš pasakiško Žvėryno

Marija Simona Šimulynaitė Tado Černiausko nuotr.

Ambicinga, nestokojanti kūrybinės potencijos, nepakartojama. Taip apie ją atsiliepia teatro kritikai ir žiūrovai. Iš tikrųjų pabendravęs su šia žavinga moterimi supranti, kad trapumas ir ramuma, kurią ji spinduliuoja, yra tik fasadas. „Esu beprotė, nacionalistė, kuri ilgėdamasi tėvų, namų, šaknų, tradicijų, Žvėryno, lietuviško miško, Birštono, Baltijos jūros grįžo į Lietuvą. Grįžo, nes jai reikėjo teatrų, avantiūros“, – sako režisierė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė, vadovaujanti Baltijos baleto grupei (BBG).

Aistra menui 28-erių M. S. Šimulynaitės gyvenime atsirado dar vaikystėje. „Būdama dar įsčiose klausiausi Mozarto“, – teigia humoro jausmo nestokojanti choreografė, kurios nerūpestingi vaikystės metai prabėgo tarp knygų, muzikos ir klasikinių filmų, kuriems didelę simpatiją jautė jos muzikuojantys tėvai.

Nenuostabu, kad tėvų ir senelių įskiepytos tradicijos, pagarba menui bei kultūrai virto būsimos choreografės kūrybinio kelio pamatais.

M. S. Šimulynaitės pažintis su šokiu ir baletu prasidėjo nuo Respublikinių profsąjungų kultūros rūmų vaikų klasikinio šokio kolektyvo „Liepsnelė“, kuriame pirmuosius passe bei plie darė Lietuvos baleto žvaigždės Živilė Baikštytė, Neli Beliakaitė, Anželika Cholina ir Eglė Špokaitė.

Marija Simona puikiais įvertinimais baigė baleto mokyklą ir pasuko į teatrą. BBG įkūrėja buvo viena iš nedaugelių laimingųjų, kuriems pavyko peržengti stojamųjų egzaminų slenkstį ir atsidurti vieno geriausių Lietuvos teatro režisierių Rimo Tumino klasėje.

„Teatro režisūros studijas pas Tuminą prisimenu kaip didelį nuotykį, – dalijasi prisiminimais Marija Simona. – Eidama gatve radau skelbimą apie stojamuosius egzaminus ir nusprendžiau išbandyti jėgas. Atėjusi pas Tuminą net nelabai žinojau, kas jis toks, visiškas ekspromtas. Ir tai, kad atsidūriau egzaminų salėje, ir tai, kad pakliuvau į laimingąjį aštuntuką, kuris tais metais įstojo į akademiją.“

Jauna choreografė dar mokydamasi Lietuvoje pradėjo bendradarbiauti su „Vanemuine“ teatru Tartu mieste Estijoje.

Pasak M. S. Šimulynaitės, galimybė išvažiuoti ir dirbti Estijoje buvo puiki proga įgyti neįkainojamos patirties. Tai vėliau pravertė steigiant Baltijos baleto grupę. Kartu ambicinga režisierė ir choreografė galėjo baigti ir pristatyti žiūrovams savo diplominį dramos bei šokio spektaklį pagal F. Diurenmato pjesę „Fizikai“.

Šalyje kaimynėje prieš jauną menininkę atsiverė neregėtos galimybės. Marija Simona ne tik galėjo realizuoti kūrybinius sumanymus, bet ir mėgavosi nerūpestingo gyvenimo užsienyje teikiamais malonumais.

„Turėjau viską. Gyvenau centre. Galėjau keliauti po pasaulį ir dirbti geriausiuose Europos teatruose. Visur buvau laukiama, bet namų ilgesys padarė savo“, – aiškina grįžimo į Lietuva priežastis M. S. Šimulynaitė.

Choreografė neslepia, kad savo sugrįžimu 2008 m. daug ką nustebino. „Grįždama žinojau, kad bus sunku. Lietuvoje lieka stipriausieji, nes gyventi tokioje šalyje, kur meno reikia tik saujelei žmonių, yra be galo sunku, – atvirauja M. S. Šimulynaitė. – Visa tai vis tiek nesumažino noro būti, kurti čia, turėti savo teatrą Lietuvoje.“

Baltijos baleto grupės veiklos pradžia iš kolektyvo ir jos vadovės pareikalavo daug jėgų, užsispyrimo, mat sutapo su Lietuvoje prasidėjusia krize. Jautrios sielos Marijai Simonai, nemažai laiko praleidusiai užsienyje ir pripratusiai prie kitokių gyvenimo standartų, šis laikotarpis buvo ypač sudėtingas.

„Daužiausi kaip paukščiukas, netikėtai įskridęs į kambarį. Grįžusi į Lietuvą bandžiau įsidarbinti ne viename teatre ir visur girdėjau tik neigiamus atsakymus. Mačiau, kad jei neturi priedangos, pažinčių, turtingų tėvų arba vyro verslininko, net ir Mozartu ar Pliseckaja gimęs nieko nepasieksi“, – pasakoja M. S. Šimulynaitė, savo kailiu patyrusi nelengvą Lietuvos menininkų situaciją.

Slogias grįžimo nuotaikas režisierei praskaidrino draugės mama – žinoma kompozitorė ir pedagogė Audronė Žygaitytė-Nekrošienė. Būtent ji vadovaudama Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui pakvietė jauną choreografę pas save, suteikė galimybes dirbti ir tobulėti. Dviejų atsidavusių darbui moterų bendradarbiavimą vainikavo šiuolaikinio šokio spektaklio pagal klasikinę P. Čaikovskio muziką „Spragtukas“ premjera. Už jį M. S. Šimulynaitė buvo nominuota Auksiniam scenos kryžiui, aukščiausiam Lietuvoje teatro apdovanojimui.

Laikotarpis Klaipėdoje užima ypatingą vietą BBG įkūrėjos gyvenime ne tik dėl čia pastatytų, visų pripažintų spektaklių. Pasak M. S. Šimulynaitės, gyvenimas ir darbas uostamiestyje suteikė dar daugiau pasitikėjimo savimi ir padėjo būti pastebėtai Vilniuje. Visa tai sustiprino ambicingos choreografės norą turėti nuosavą baleto teatrą.

„Žengti lemiamą žingsnį pastūmėjo M. K. Čiurlionio menų mokyklos, kurią esu baigusi, vadovas Romualdas Kondrotas. Tai žmogus, kuriam esu dėkinga ne tik už įkvėpimą, bet ir už visokeriopą pagalbą, be kurios būtų buvę labai sunku, – sako M. S. Šimulynaitė, kuri teatro gimimą laiko vienu svarbiausių gyvenimo įvykių. – Mūsų teatras yra tarsi mažas vaikutis, gimęs prieš dvejus metus. Jis jau pasakė pirmus žodžius, pradėjo vaikščioti, bet vis tiek yra mažas, jo be priežiūros dar negalima niekur leisti.“

BBG gimė iš begalinio noro įkvėpti naujų vėjų Lietuvos teatro pasaulyje, kuriame, pasak choreografės, trūko šiuolaikinio, neoklasikinio baleto projektų, vienijančių nestandartinius baletui muzikos, scenografijos ir apšvietimo sprendimus. Profesionalių baleto artistų kolektyvo gimimą lėmė ir noras sukurti terpę šokėjams, išsibarsčiusiems po pasaulį, bet norintiems grįžti į Lietuvą.

„Nuolat bendrauju su draugais ir pažįstamais, kurie gyvena ir dirba Amerikoje, Vokietijoje, kitose Europos šalyse. Matau, kad jie mielai grįžtų, bet neturi kur. Dėl to ir stengiuosi sukurti tokią trupę, kolektyvą, kuriame visi jie galėtų save atrasti ir dirbti ne dėl pinigų, o dėl galimybės būti su šeima, gyventi ir kurti tėvynėje“, – atskleidė BBG vadovė.

Trečią sezoną gyvuojančios teatro trupės sąraše šiuo metu yra keturi visaverčiai spektakliai. Naujausio – „Saulės smūgio“ atsiradimą inspiravo legendinis britų ketvertukas „The Beatles“, kurio muzika kartu su vieno Ivano Bunino apsakymo herojaus istorija įkvėpė M. S. Šimulynaitę naujiems kūrybiniams ieškojimams.

Apskritai muzika užima svarbią vietą visuose trupės spektakliuose. Tai tarsi asmeninis choreografės tiltas tarp šiuolaikinio pasaulio ir vaikystės, praleistos tarp nesuskaičiuojamų tėvų muzikos įrašų.

Režisierė neslepia, kad judėti į priekį sunku ir, jei ne tėvų, draugų, mylimo žmogaus pagalba bei palaikymas, vargu ar būtų taip toli nuėjusi.

„Sukurti spektaklį lengva, bet nedaugelis žino, kiek jėgų, laiko reikia įdėti, kad pastatytas spektaklis nesubyrėtų, išgyventų. Dirbant vien iš entuziazmo neretai apima beviltiškumas, apninka abejonės, ar verta tęsti pradėtą veiklą“, – su kartėliu balse sako M. S. Šimulynaitė, bet priduria neįsivaizduojanti savo gyvenimo be nuolatinių iššūkių.

Pasak BBG vadovės, nuolat tobulėti, kurti skatina didžiulis noras ką nors padaryti, pasiekti: „Negaliu sustoti nepasiekusi tikslo. Taip, mes neuždirbame pinigų, bet tikiu, kad mums pasiseks ir ateis laikas, kai ekonominė Lietuvos situacija pagerės, pasikeis valdžios požiūris į meną. Plėtodama grupės veiklą investuoju į save, nes tai geriausia garantija.“

M.S. Šimulynaitė įsitikinusi, kad kiekviena kūrybiškai į pasaulį žvelgianti asmenybė privalo išbandyti nuosavą verslą. Tam, pasak talentingos choreografės, reikia žengti pirmą žingsnį.

„Jei nerizikuoji, nieko ir neturi. Jei nerizikuoji, vadinasi, bijai savęs. Netgi ir aš su kiekvienu nauju spektakliu augu, tobulėju. Žinoma, darau klaidų, bet mokausi iš jų. Vyksta nuolatinė edukacija. Kaip gali tobulėti, jei niekada nepraloši?“ – filosofiškai klausia M. S. Šimulynaitė.

Savo spektakliais entuziastinga režisierė ir choreografė įrodė, kad kūrybinės drąsos, užsispyrimo bei novatoriškų meninių vizijų jai galėtų pavydėti daugelis šiuolaikinių kūrėjų. Visa tai leidžia manyti, kad apie Baltijos baleto grupę išgirsime dar ne kartą.

„Tikrai neketiname lengvai pasiduoti, tad būkite pasirengę mūsų meninėms avantiūroms“, – su šypsena sako M. S. Šimulynaitė.

M. S. Šimulynaitės sukurti spektakliai

Dramos ir šokio spektaklis pagal F. Diurenmato pjesę „Fizikai“. „Vanemuine“ teatras, Tartu (Estija), 2008 m.

Trumpametražės operos „Babelis“ (komp. M. Natalevičius) ir „Skylė“ (komp. R. Vitkauskaitė), „Menų spaustuvė“, 2009 m.

Muzikinis spektaklis „Talento istorija“ (pianistas, atlikėjas K. Pavalkis), „Piano.lt“ salė, 2009 m.

Šokio spektaklis „Ebriatum“ (muz. „Fusedmarc“), Energetikos muziejus, 2009 m.

Mono opera „Degeneratas“ (komp. J. Sakalauskas), „Menų spaustuvė“, 2009 m.

Šokio spektaklis „Spragtukas“ (komp. P. Čaikovskis), Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 2009 m.

Opera „Julius“ (komp. C. Haltka), Rusų dramos teatras, 2010 m.

Opera-fantasmagorija „Frankensteinas – XXI amžius“ (komp. A. Žigaitytė-Nekrošienė), 2010 m.

Šiuolaikinio baleto spektaklis „Kitas pasaulis“ (muz. „Depeche Mode“), Šokio teatras, 2010 m.

Šokio spektaklis „Diagnozė: vyras“ (komp. atlikėjas A. Gotesmanas), Baltijos baleto grupė, 2011 m.

Šiuolaikinio baleto spektaklis “Arachnė” (komp. R. Mačiliūnaitė), Šokio teatras (Baltijos baleto grupė) 2011 m.

Šiuolaikinio baleto spektaklis „Saulės smūgis“ (komp. R. Mačiliūnaitė), Ūkio banko Teatro arena, Baltijos baleto grupė, 2012 m.

Spektakliai

18-1358496238-746729.jpg 18-1358496238-991555.jpg 18-1358496238-117932.jpg 18-1358496238-160240.jpg 18-1358496239-989564.jpg

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.