2009 m. pasauliui buvo pristatyta virtualioji valiuta bitkoinas. Metams bėgant ne tik didėjo jos pasaulinis populiarumas, bet ir augo įvairių mitų bei baimių debesis, kuris iki šiol kybo virš finansų pasaulio bjauriojo ančiuko. Tiesa, per penkmetį naujoji atsiskaitymo sistema paskatino atsirasti ne vieną naują įmonę, kurių nereikėtų, jei nebūtų bitkoino. Viena iš jų yra lietuvių UAB „Spectro Finance“.

Finansai – ir tikslumas, ir socialumas

Pasak vieno iš įmonės įkūrėjų ir vykdomojo direktoriaus šiauliečio VytautoKaralevičiaus, idėja įkurti bendrovę, kuri siūlo virtualiosios valiutos konvertavimo, saugojimo ir kitas su ja susijusias paslaugas, kilo jam ir dviem kolegoms – Mantui Mockevičiui ir Justui Dobiliauskui.

„Visi trys nuo paauglystės domėjomės skaitmenine finansų puse. Pavyzdžiui, aš su tuo susijusias tendencijas sekiau nuo 14 metų. Todėl grįžus iš Anglijos, kur dirbau finansų analitiku kompanijoje „Bloomberg“, nebuvo sudėtinga pamatyti, kad atėjo laikas spręsti problemas, su kuriomis susiduria naujos valiutos naudotojai visoje Europoje“, – sakė UAB „Spectro Finance“ vadovas.

Paklausus, kodėl pasirinko būtent finansų sritį, verslininkas tikino susižavėjęs tuo, kad finansai reikalauja ne tik matematinio tikslumo, bet ir gebėjimo bendrauti su žmonėmis, pajusti jų nuotaikas bei mokėti numatyti socialines tendencijas.

V. Karalevičiaus teigimu, tai padarė tiesioginę įtaką sprendimui imtis verslo. „Studijuoti finansus, manau, prasminga tik tuomet, jei sieki būti nepriklausomas. Motyvacija nedirbti kitam mane visada vedė į priekį“, – paaiškino pašnekovas.

Per pusmetį – 4 tūkstančiai klientų

Pernai spalį veiklą pradėjusioje įmonėje UAB „Spectro Finance“ šiuo metu dirba ne tik 3 jos įkūrėjai, bet ir 3 samdomi darbuotojai. Jie rūpinasi, kad bitkoino naudotojai iš Europos Sąjungos šalių nepatirtų rūpesčių ir galėtų patogiai bei saugiai atsiskaityti naująja valiuta.

„Mūsų paslaugomis naudojasi tiek įmonės, tiek fiziniai asmenys. Jei matuosime skaičiumi, daugiausia klientų turime iš Jungtinės Karalystės, Švedijos, Olandijos ir Belgijos. O jeigu žvelgsime į bitkoino naudojimo ir supratimo kriterijų, tai lyderės yra Centrinės Europos šalys. Pietinė Europos dalis kol kas neteikia šiai naujovei daug dėmesio. Tai, matyt, neturėtų stebinti, nes ten ir e. bankininkystė nėra taip išvystyta, kaip kitose Europos valstybėse“, – sakė V. Karalevičius.

Jis taip pat pasidžiaugė, kad maždaug 30 proc. įmonės klientų yra iš Lietuvos. Anot verslininko, šis skaičius ateityje turėtų augti.

„Finansų sektoriuje augimas būna eksponentinis, tad, manau, 10 proc. augimas per mėnesį yra realus lūkestis“, – svarstė vyras.

Yra geresnių sprendimų, bet populiarumas – svarbiau

Pasak V. Karalevičiaus, kuris finansus studijavo Kembridžo universitete, didžioji bitkoino stiprybė yra tai, kad ši valiuta atsiskaitymo procese padeda išvengti trečiųjų šalių. Dėl to ne tik sumažėja sąnaudos, bet ir pagreitėja atsiskaitymo laikas.

„Aišku, kol kas išlieka šios valiutos vertės svyravimo rizika. Ją didele dalimi lemia ne itin sąžiningi žmonės, kurie šią platformą nori išnaudoti spekuliavimui ir greitam pasipelnymui. Tai ypač buvo juntama praeitų metų pabaigoje ir šių pradžioje. Dabar situacija pamažu normalizuojasi“, – sakė pašnekovas.

Jo manymu, rizika, susijusi su bitkoino vertės svyravimu, turėtų beveik išnykti ar likti ne didesnė, nei atsiskaitant VISA kreditine kortele, kai skaitmeninę valiutą naudos daug žmonių.

Anot verslininko, šiuo metu Lietuva ir visas modernusis pasaulis yra teisingame kelyje ir pasiekė lūžio tašką.

„Iš pradžių bitkoinas išgyveno aušros periodą, kai jį naudojo tik didžiausi technologinių naujovių gerbėjai. Vėliau atėjo laikinas, bet stulbinamas augimo laikotarpis, kurį lėmė spekuliantai. O dabar žengiama į trečiąjį etapą – realaus naudojimo, kurį diktuoja verslo ir žmonių poreikiai“, – vardijo verslininkas.

Jo teigimu, bitkoinas padės ne tik eliminuoti trečiąsias šalis atsiskaitymo procese, bet ir paskatins kurti naujus verslo modelius, kurie bus paremti mikromokėjimais – t. y. pervedimais, kurių vertė yra mažesnė nei, pavyzdžiui, 1 centas.

Tokio verslo modeliu, anot pašnekovo, galima laikyti pavyzdį, kai fizinis žmogus suteikia prieigą prie savo belaidžio interneto kitiems vartotojams ir už tai gauna užmokestį.

„Įprastai galėtume sakyti, kad tokią prieigą galima suteikti už mažiausiai,1ct per minutę. Tačiau dabar minutė gali kainuoti dar mažiau, tik dalį cento vertės“, – aiškino verslininkas. Jo teigimu, tokiam sprendimui ir paplitimui prireiks dar 1 ar 2 metų.

Tiek laiko, pasak UAB „Spectro Finance“ vadovo, reikia, kad susiformuotų kritinė vartotojų masė. Būtent ji lemia kriptovaliutos sėkmę. Net ir tada, kai rinkoje yra geresnių sprendimų, viskas atsiremia į vartotojų palankumą.

Valstybinis reguliavimas įneštų pasitikėjimo

Paklaustas, kokią įtaką bitkoino ar kitos kriptovaliutos vystymuisi padarytų tai, kad valstybinės institucijos ir bankai įvestų jos reguliavimą ir taip pripažintų kaip atsiskaitymo alternatyvą, V. Karalevičius sakė, kad tai sustiprintų valiutos įvaizdį.

„Būtent banguojantis įvaizdis trukdo spartesniam šios valiutos vystymuisi. Nors daugelis pripažįsta, kad tokia atsiskaitymo forma yra neatsiejama ateities finansų dalis, dar nėra vienareikšmių, vieningų ir drąsių pasisakymų“, – pasakojo pašnekovas.

Jo teigimu, vienu geriausių pavyzdžių, kuris įrodo kriptovaliutos naudingumą ir perspektyvą, galima laikyti Islandijos vyriausybės pavyzdį. Toje šalyje kovo 25 d. visiems gyventojams kartu su elektroninio parašo prieiga buvo suteikta alternatyviosios virtualiosio s valiutos, kuri pavadinta „Auroracoin“.

„Tokie pavyzdžiai padės įveikti baimę ir išsklaidys nežinią dėl virtualiosios valiutos naudojimo kasdieniame gyvenime. O pirmiausia, manau, reikėtų pradėti nuo suvokimo, kad tuo nesiekiama išstumti tradicinės valiutos. Tai greičiau mokėjimo sistema, šiek tiek primenanti „PayPal“. Ji skatina konkurenciją mokėjimų rinkoje ir grasina atimta dalį duonos kąsnio iš tokių kompanijų kaip „Western Union“, – paaiškino V. Karalevičius ir pridūrė, kad bitkoinas vis dar yra eksperimentas, tačiau jis subūrė kritinę naudotojų masę, kuri ir stumia šį sp rendimą į priekį. O tai leidžia tikėtis, kad ateityje ir eiliniame prekybos centre bus galima atsiskaityti ne tik tradicine valiuta.