Lietuvoje investuojančių užsienio kapitalo bendrovių vadovai linkę pasitikėti šalies ekonomika ir jos perspektyvomis. Palyginti su ankstesniais metais, investuotojai gerokai pozityviau vertina šalies verslo aplinką. Didžiausiu iššūkiu verslo atstovai laiko augantį atotrūkį tarp darbo jėgos kaštų ir produktyvumo, nerimo respondentams kelia ir politinės permainos bei ekonominė įtampa.

Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į šalies ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ skaičiuojamas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas šių metų rudenį siekia 1,04 balo iš 2 galimų ir yra nuosaikiai teigiamas. Palyginti, 2022 m. pabaigoje indeksas buvo veikiau neigiamas, jo vertė buvo 0,96 balo.

Daugiausiai nerimo tarp darbo užmokesčio ir produktyvumo

Nors Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai sąlygas čia kurti ir plėsti verslą vertina veikiau palankiai, investuotojai vis aštriau susiduria su kai kuriais iššūkiais. Tiriamųjų nuomone, didžiausią neigiamą poveikį investicinei aplinkai šiuo metu daro augantis atotrūkis tarp darbo užmokesčio ir produktyvumo. Net 40 proc. tyrimo dalyvių mano, kad atlyginimai neatitinka produktyvumo, ir šis atotrūkis artimiausiu metu dar labiau išaugs.

Investuotojų pasitikėjimą neigiamai veikia ir mokesčių sistemos bei verslo reguliavimo efektyvumas. Penktadalis (20 proc.) apklaustųjų mokesčių sistemos efektyvumą vertina neigiamai arba labai neigiamai. Beveik tiek pat (18 proc.) investuotojų kritiškai vertina teisės aktus, kuriais reguliuojamas verslas.

Talentus laiko pagrindiniu Lietuvos privalumu

„Pastarosiomis dienomis visi dar kartą pamatėme, su kokiomis administracinėmis kliūtimis ir valstybės nelankstumu tenka susidurti čia investuojančiam verslui. Bet tai toli gražu nėra vieninteliai sisteminiai iššūkiai investuotojams. Pavyzdžiui, nors penkerius metus darbo užmokestis šalyje kasmet vidutiniškai augo maždaug dešimtadaliu, kokių nors reikšmingų pokyčių, kurie liudytų didėjant pramonės ir verslo našumą, nematyti. Vadinasi, Lietuva sparčiai praranda svarų pranašumą, kuris daugelį metų iki šiol padėjo mūsų šaliai konkuruoti dėl užsienio investicijų. Tai – tarptautiniam verslui prieinami talentai. Jų pasiūlai, verslo reguliavimui ir mokestinei aplinkai tobulinti šiuo metu privalome ypatingą dėmesį“, – komentuoja Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovaujantysis partneris.

Jis pabrėžia, kad du trečdaliai (64 proc.) tyrimo dalyvių talentus laiko pagrindiniu Lietuvos privalumu siekiant pritraukti užsienio investicijų. Vis dėlto, beveik tiek pat (62 proc.) apklaustų investuotojų teigia, jog kvalifikuotos darbo jėgos trūksta.

Be to, didėjantis atotrūkis tarp atlyginimų ir veiklos našumo daro didelį poveikį įmonių veiklos rezultatams, o tai investuotojus skatina atsargiau vertinti ateities perspektyvas. Tyrimo duomenimis, kone pusė (46 proc.) verslo atstovų prognozuoja, kad artimiausiu metu jų valdomose įmonėse darbo užmokestis didės. Tuo tarpu savo prekių ir paslaugų didėjimo artimiausiu metu nesitiki daugiau negu pusė, 58 proc., tyrimo dalyvių. Kone du iš trijų (62 proc.) investuotojų mano, kad jų įmonių eksporto apimtys liks tokios pačios, ir net 7 iš 10 mano, kad jų bendrovių pelnas nesikeis.

Nerimas dėl šalies ekonominės bei politinės aplinkos

Investuotojų rūpestį kelia ir šalies ekonominė bei politinė aplinka. Daugiau negu pusė (55 proc.) respondentų mano, kad artimiausiu metu politinė aplinka šalyje taps tik dar nestabilesnė. O lėtėjančios ir stagnuojančios eksporto rinkos, geopolitinė įtampa ir neapibrėžtumas investuotojus verčia atsargiai vertinti augimo galimybes ir ateities perspektyvas. Ketvirtadalis (24 proc.) respondentų makroekonominę aplinką šiuo metu vertina neigiamai.

„Tyrimą vykdėme rudenį, Seimo rinkimams artėjant, ir investuotojų nerimas dėl politinės aplinkos nestabilumo buvo visiškai suprantamas, ypač prisimenant, kad daugelyje rinkimų programų netrūko verslui nepalankių idėjų ir pasiūlymų. Nors rinkimai baigėsi, valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės formavimo procesas kol kas lydėjo nemaža įtampą, o tai nekelia nei čia jau dirbančio, nei galimybes investuoti Lietuvoje svarstančio verslo pasitikėjimo. Išrinktieji politikai laiko egzaminą, kurį atidžiai stebi tarptautinė verslo bendruomenė, ir kurio rezultatai turės milžiniškos įtakos ekonominei mūsų šalies raidai“, – pabrėžia Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.

Geros kredito įsigijimo sąlygos

Investuotojų atstovai pastebi, kad per pastaruosius kelerius metus kai kuriose srityse įvyko reikšmingas pagerėjimas. Pavyzdžiui, prieiga prie kredito ilgą laiką buvo vienas opiausių investuotojų iššūkių, ir 2020 m. pabaigoje vos 14 proc. apklaustų įmonių vadovų teigiamai vertino skolinimosi sąlygas ir galimybes. Vis dėlto, dabar jau pusė (48 proc.) apklaustų verslo atstovų mano, kad kredito įsigijimo sąlygos šalyje yra geros.

Gerai išvystytas telekomunikacijas ir transporto infrastruktūra

Paprašyti įvertinti svarbiausius Lietuvos privalumus konkuruojant dėl užsienio investicijų su kitomis valstybėmis, verslininkai tradiciškai atkreipė dėmesį į telekomunikacijas ir transporto infrastruktūrą. Net 98 proc. respondentų šalies telekomunikacijų infrastruktūros lygį vertino palankiai, o transporto infrastruktūros išvystymu patenkinti 73 proc. tyrimo dalyvių respondentų.

Išskyrė tris prioritetus kam reikia skirti daugiau dėmesio

Nesikeičia ir užsienio kapitalo įmonių atstovų požiūris į sritis, kurioms artimiausiu metu valstybė turėtų skirti daugiausiai dėmesio. Trimis svarbiausiais šalies prioritetais tyrimo dalyviai įvardija švietimą, talentų migraciją ir viešojo sektoriaus efektyvumą. Kad artimiausiu metu daugiausiai pastangų reikėtų skirti efektyviai švietimo sistemai kurti, mano net 77 proc. tyrimo dalyvių. Po 45 proc. investuotojų mano, kad dėmesio turėtų sulaukti talentų migracijos klausimai ir valstybinio sektoriaus efektyvumo klausimai.