Kaimynės Rumunija ir bemaž du kartus už ją mažesnė Bulgarija dažnai lyginamos tarpusavyje. Šalys 2007 metais prisijungė prie Europos Sąjungos ir šiame kelyje kartu žengia bandydamos įsilieti į Vakarų diktuojamą gyvenimo ritmą. Tai atspindi ir kasdienis gyvenimas, ir turizmas, ir verslas. Tai padaryti posovietinių stereotipų apipintoms Rytų Europos šalims nėra lengva.

RUMUNIJA

Stereotipai ir mitai

Kalbant apie Rumuniją dažnai susiduriama su požiūriu, esą ji skurdi, joje gausu romų tautybės žmonių, kurių gyvenimas nepriimtinas tikriems rumunams. Vyrauja stereotipas, kad romai nelanko mokyklos, o jų tėvai nenori dirbti. Tokį įvaizdį sukuria Rumunijos žiniasklaida, o rumunai prisistatydami patvirtina nesantys čigonai.

Iš šono žvelgiant į Rumuniją gali susidaryti įspūdis, kad joje gausu kišenvagių, todėl gana nesaugu turistauti. Tiesa ta, kad mėgėjų ką nors nugvelbti iš svečio kišenės yra ne daugiau nei kitur, o susibūrimų vietose patartina nelaikyti atlapotos rankinės.

Nors Rumunija nėra ekonomiškai stipri, joje gausu skurdžių kaimo trobelių ar gatvėse laukų gėlių puokštes pardavinėjančių suvargusių senučių, verslas čia gyvuoja kaip ir gretimose šalyse.

Verslo kultūros ypatumai

Rumunai į šalies svečius žvelgia su pagarba ir susidomėjimu, o noras iš jų pasipelnyti atsiranda vėliau. Kadangi Rumunijoje turizmas kiek menkesnis nei Čekijoje ar Vengrijoje, vietiniai skuba parodyti viską, ką turi gražiausio, geriausio ir įdomiausio.

Rumunai pasižymi ir paslaugumu. Paklausus kelio galima nustebti, kad jie ne tik parodo, bet ir palydi net keletą kvartalų. Užsukus į parduotuvę pardavėjai skuba pagelbėti išsirinkti pirkinį ar suvenyrą, o viešbučio, kuriame apsistoji, ar restorano, kuriame pietauji, šeimininkas domisi tavo šalimi ar net pavaišina nacionaliniais gėrimais.

Rumunijoje svarbus žemės ūkis, informacinės technologijos, energetika ir turizmas. Nuo sovietinių laikų šalis gali didžiuotis gerai parengiamais tiksliųjų mokslų specialistais, dominančiais viso pasaulio IT srities bendroves.

Norintys plėtoti verslą Rumunijoje turėtų atkreipti dėmesį į valstybės iniciatyvas, kuriomis siekiama privatizuoti dideles valstybines įmones.

Verslo etiketas

Prieš pradedant verslą Rumunijoje reikia gerai pagalvoti ir išsirinkti sritį. Verslo imtis reikia tik gerai apsvarsčius visus prioritetus. Tuomet galima žengti ir kitą žingsnį – susirasti gerą vietos teisininką. Jis padėtų susipažinti su įstatymais ir mokesčių sistema, patartų dėl dalykų, kurie žinomi tik vietiniams: tradicijų, galimybių ir kitų aspektų.

Rumunijoje galioja taisyklė „visi sveikinasi su visais“. Ypač tai aktualu mažesnėse šalies vietovėse, tad nepasisveikinti su visais verslo partneriais būtų nemandagu.

Vėluoti į susitikimus ar neatlikti visų darbų, už kuriuos esi atsakingas, Rumunijoje yra normalu, tad pripratusiems prie griežtesnių taisyklių užsieniečiams tenka tik prisitakyti.

Įdomūs faktai

Į šalį daugiausia importuojama iš Vokietijos, Italijos, Vengrijos, Prancūzijos, Kinijos, Kazachstano, Lenkijos, Austrijos, Rusijos ir Turkijos

Rumunijoje veikia 106 universitetai, kurie kasmet išleidžia 125 000 absolventų

Iki 2020 m. ketinama 20 proc. energijos gauti iš atsinaujinančiųjų šaltinių

Nuo 2013 m. liepos 1 d. minimalus atlyginimas Rumunijoje yra 800 lėjų (166–177 eurai)

BULGARIJA

Stereotipai ir mitai

Bulgarija vadinama šalimi, kur susitinka Rytai ir Vakarai. Ji dažnai vadinama posovietine ir, rodos, nesistengia atsikratyti tokio įvaizdžio. Sostinėje Sofijoje gausu Sovietų Sąjungos ideologiją šlovinančių monumentų, derančių prie šių dienų.

Gajus įsitikinimas, kad didžiuosiuose Bulgarijos miestuose reikia saugokis kišenvagių, o mažesniuose – šunų.

Nuo 2000-ųjų per metus iš turizmo bulgarai gauna daugiau nei milijardą eurų pajamų.

Kalbant apie šios šalies žmones dažnai sakoma, kad jie yra konservatyvūs ir uždari. Iš tiesų tai daugiau būdinga vyresniems bulgarams. Jaunimas, priešingai, siekia būti kuo atviresnis pasaulio siūlomoms galimybėms.

Verslo kultūros ypatumai

Bulgarijoje nerekomenduojama keliauti taksi iš Sofijos oro uosto, mat dauguma taksi vairuotojų iš užsieniečių reikalauja daug didesnio mokesčio, nei numatyta, ypač jei atvykėlis panašus į pasiturintį.

Sveikinasi bulgarai gana konservatyviai. Tiesa, jaunesnioji karta pamažu pripranta prie europietiškos tradicijos glėbesčiuotis ir tai drąsiai daro net su svetimšaliais.

Bulgarijoje linksėdami galva sakysite „ne“, o purtydami – „taip“. Tai svarbu žinoti derantis. Priešingu atveju galima nesuprasti, kodėl bulgarų kilmės partneris nesutinka su, rodos, priimtinomis sąlygomis.

Šioje šalyje vis dar vyrauja santvarka, kuri panaši į buvusią Lietuvoje prieš daugybę metų. Tad nenuostabu, kad vyresnės kartos lietuvių verslininkai nesunkiai randa bendrą kalbą su Bulgarijos verslininkais.

Į darbą bulgarai žiūri gana lengvabūdiškai, todėl ypač rimtu požiūriu besivadovaujantiems užsienio verslininkams jų pavaldiniai gali pasirodyti per mažai motyvuoti ir imlūs.

Verslo etiketas

Bulgarai yra draugiški ir mieli svetimšaliams keliautojams bei svečių šalių verslininkams. Jie noriai įsileidžia juos į savo rinką, kad įpūstų naujų vėjų. Be to, bulgarų kilmės žmonės visada pasiryžę padėti bet kokioje situacijoje.

Daugelis Bulgarijos didžiųjų miestų gyventojų, o ypač jaunimas, šneka angliškai, todėl problemų bendraujant šioje šalyje nekyla.

Vietos verslininkai, ypač mažų miestelių, noriai dalijasi verslo paslaptimis ir idėjomis su turistais. Svetimšalių domėjimasis jų kultūra ir technologijomis jiems kelia pasitenkinimą, norą didžiuotis savo kraštu.

Įdomūs faktai

Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, 1995–2014 m. atvykstamojo turizmo Bulgarijoje mastas išaugo dvigubai – nuo 3,4 mln. iki daugiau nei 6 mln. žmonių

Nuo 2000-ųjų per metus iš turizmo bulgarai gauna daugiau nei milijardą eurų pajamų.

Šalies Ekonomikos, energetikos ir turizmo ministerijos duomenimis, per 70 proc. atvykstančių turistų naudojasi sveikatinimosi ir poilsio paslaugomis