Kompiuteriniai žaidimai – sritis, kurioje lietuviai tikrai gali pasigirti. Dar 2002 m., kai kompiuterinių žaidimų rinka apskritai buvo nauja sritis, Lietuvoje jau vyko renginys „Game Jam“, kuriame susirinkę dalyviai bandė kurti kompiuterinius žaidimus. „Tuomet net terminas „hakatonas“ neegzistavo“, – sako žaidimų rinkoje daugiau kaip 10 metų dirbantis Šarūnas Ledas. Apie dabartines kompiuterinių žaidimų tendencijas su juo ir pasikalbėjome.

Lietuva – tarp lyderių pasaulyje

„Viena vertus, Lietuvoje žaidimų industrija dar tik auga, kita vertus, esame labai pažengę. Turime kelias labai sėkmingas įmones, pavyzdžiui, „Nordcurrent“. Vieną jų kurtų žaidimų jau atsisiuntė 100 mln. vartotojų visame pasaulyje“, – pasakoja Š. Ledas. Jis priduria, kad žaidimų industrijoje Lietuvoje netrūksta ir mažesnių vardų, tokių kaip jo su broliu įkurta įmonė „Tag of Joy“.

„Mums sekasi šauniai, esame dirbę su pasaulinio lygio partneriais, o šiuo metu koncentruojamės į savo produktus. Mūsų žaidimą „Monster Buster“ jau yra atsisiuntę arti milijono vartotojų, nors jis kol kas yra tik „Windows Phone“ sistemoje“, – apie savo darbą pasakoja žaidimų rinkos specialistas. Jis priduria, kad pastarasis žaidimas savo interaktyvumu primena visą pasaulį užkariavusį žaidimą „Pokemon Go“. Principas panašus – reikia gaudyti monstrus, bet, pasak Š. Ledo, jie šį žaidimą į pasaulį išleido gerokai anksčiau: „Mes šį žaidimą „Windows Phone“ platformoje išleidome jau prieš dvejus metus – dar iki galo neišvystytą, tačiau jau tuomet buvo gana akivaizdu, kad būtent tokie žaidimai bus populiarūs.“ Tuomet kūrėjai sulaukė itin gerų žaidėjų įvertinimų ir atsiliepimų. „Pokemon Go“ fenomenaliai sėkmei įtakos turėjo ir visiems žinomas vardas“, – samprotauja Š. Ledas. Kol kas artimiausi jo įmonės planai – išplėsti žaidimo „Monster Buster“ funkcionalumą ir padaryti jį prieinamą ne tik „Windows Phone“ telefonų savininkams, bet ir „iOS“ bei „Android“ naudotojams.

 

„Palyginti su Baltijos šalimis, Lietuva žaidimų rinkoje neabejotinai yra lyderė.“

Š. Ledas.

 

Tokių žaidimų kūrimo įmonių kaip „Tag of Joy“ Lietuvoje yra ir daugiau. „Palyginti su Baltijos šalimis, Lietuva žaidimų rinkoje neabejotinai yra lyderė“, – sako Š. Ledas. Tai patvirtina ir stipri žaidimų bendruomenė, kasmet organizuojanti „LT Game Jam“ – žaidimų kūrimo hakatoną. „Kasmet dalyvių skaičius auga, o 2016 m. renginyje buvo daugiau kaip 600 dalyvių. Tai neabejotinai didžiausias „Game Jam“ tipo renginys Baltijos šalyse ir didžiausias kada nors Lietuvoje vykęs hakatono formato renginys. Žvelgiant iš tos pusės, žaidimų rinka Lietuvoje klesti: žmonės aktyviai domisi sritimi – net ir tie, kurie nedirba žaidimų kūrėjais, noriai bendrauja su šios srities atstovais ir svarsto galimybę į ją pasukti ateityje“, – džiaugiasi Š. Ledas.

Koks žaidimas taps sėkmingas?

Kaip sukurti žaidimą, kuris patiktų ne tik jo kūrėjams, bet ir pritrauktų vartotojų? Š. Ledas sako, kad šiais laikais bene visos žaidimo ypatybės turi būti kuo aukštesnio lygio. „Žaidimas turi būti suprojektuotas kokybiškai, kad žaidėjams būtų ką veikti, kad norėtų jį įsijungti vėl: turi būti paskatinimas į jį sugrįžti, o kartu žaidime turi būti nemažai turinio, kad žaidėjas galėtų jame ilgiau užsibūti. Žaidimas taip pat turi gerai atrodyti, muzika ir garsai turi būti aukštos kokybės“, – svarbius dalykus vardija Š. Ledas.

Jis primena, kad žaidimo sėkmė (ypač mobiliųjų žaidimų rinkoje) slypi ir reklamoje: „Kad ir koks geras žaidimas būtų, jeigu mes jį tiesiog įkelsime į parduotuvę ir neįdėsime jokių pastangų bei lėšų jį reklamuoti, didelė tikimybė, kad jis nugrims tarp tūkstančių kitų žaidimų.“

Š. Ledas pasakoja, kad lėšų žaidimui sukurti reikia išties nemažai, tačiau būna tam tikrų atvejų, kai paprastus žaidimus sukuria vienas žmogus. Tuomet galime skaičiuoti tik jo laiko sąnaudas, bet ne finansinį biudžetą. „Apskritai vertinant, net ir mažiausiam žaidimui sukurti ir įvesti į rinką reikia dešimčių tūkstančių eurų, o kai kuriems net ir šimtų milijonų, nes didžiausi žaidimai savo biudžetu ir uždirbamomis pajamomis prilygsta Holivudo filmams“, – tikina pašnekovas.

Kūrėjų bendruomenė atvira

Žaidimų rinkos žinovas pataria visiems, kurie nori kurti kompiuterinius žaidimus, nesidrovėti ir bandyti užmegzti kontaktus su lietuvių žaidimų kūrėjais, nes pasak jo, bendruomenė yra labai atvira. „Turime renginius „Game Jam“, taip pat Lietuvos žaidimų kūrėjų asociaciją, į kurią galima įstoti ir prisidėti prie vykdomos veiklos, yra įvairių „Facebook“ grupių, – pasakoja Š. Ledas ir priduria: – Norint įsitraukti į šią sritį, reikia ne tik žaisti žaidimus, bet ir skaityti, domėtis, kaip jie kuriami.“

Š. Ledas sako, kad per dešimtmetį Lietuvos žaidimų rinkoje daug kas pasikeitė. „Žaidimų kūrėjų buvo nedaug, galbūt kelios dešimtys, bet industrija po truputį augo, subrendo tuo metu jau buvusios įmonės, o per pastaruosius penkerius metus pradėjo atsirasti daug nedidelių įmonių. Šiandien jau galime suskaičiuoti kelias dešimtis studijų Lietuvoje. Vienoje jų dirba beveik 100 žmonių, keliose – apie 20, o daugybėje kitų – nuo dviejų iki 10 kūrėjų. Judame labai gera linkme, ypač turint galvoje, kad pažangą padarėme per tokį trumpą laiką“, – džiaugiasi žaidimų ekspertas.

Žvelgdamas į ateitį, pašnekovas sako, kad žaidimų kūrėjai suks skirtingomis kryptimis. „Prieš trejus ar ketverius metus dauguma studijų Lietuvoje kūrė mobiliuosius žaidimus ir tai natūralu, nes žaidimą mobiliajam telefonui sukurti lengviau – jie dažnai yra paprastesni ir mažesnės apimties. Tačiau pastaruoju metu kuriami ir žaidimai asmeniniams kompiuteriams, ir virtualiosios realybės įrenginiams, o netolimoje ateityje planuojami keli žaidimai specialiai žaidimų kompiuteriams. Studijos po truputį pasirenka, kuria kryptimi joms įdomiau ir patogiau eiti, taigi turėsime daugiau įvairesnių žaidimų“, – prognozuoja Š. Ledas.