Žinomo verslo portalo „Business.com“ duomenimis, socialiniu tinklu „Instagram“ naudojasi daugiau nei 800 mln. vartotojų, iš kurių 500 mln. čia užsuka kiekvieną dieną, o 38 proc. jų tinkle leidžia laiką bent keletą kartų per dieną. Iš visų platformos naudotojų net 34 proc. sudaro vadinamieji „millenialsai“, gimę apie 2000 metus. Taigi verslo sklaidos ir komunikacijos galimybės čia tikrai yra labai plačios. Kaip nepasiklysti šiose galimybių džiunglėse bei sėkmingai startuoti ir kokios būna dažniausios verslininkų klaidos, kalbėjomės su skaitmeninės kūrybos agentūros „bigNow“ vadove Jarūne Narkevičiūte.

 

Strategijos svarba

Kaip ir kiekviename komunikacijos kanale, anot pašnekovės, svarbiausia yra gera strategija: „Tik reikėtų suprasti teisingai. Strategija – tai tikrai ne 100 skaidrių rinkinys, o tiesiog paprasti ir kartu sudėtingi atsakymai: kas yra mūsų auditorija, kas jai įdomu, kokie jos pomėgiai, kaip kanalas prisidės prie prekių ženklo verslo tikslų, kaip juos vertinsime, kokį turinį kursime bei kuo išsiskirsime iš konkurentų ir t. t.“

Deja, universalių sėkmės dėsnių, anot J. Narkevičiūtės, nėra. Netgi turint strategiją, tikrai dažnai nutinka taip, kad ją reikia gerokai pakoreguoti po pirmųjų kampanijų. Tuomet jau geriau galime suprasti vartotoją ir kuriamo turinio efektyvumą. Be to, strategija leidžia nepamesti kelio, o matomas galutinis tikslas skatina prekių ženklą toliau analizuoti, kurti bei gerinti sprendimus.

Dažniausios klaidos

J. Narkevičiūtė išskiria dvi dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurias daro verslininkai, komunikuodami socialiniame tinkle „Instagram“. Kartais, anot pašnekovės, verslo paskyras šiame tinkle galima pavadinti „suneštiniu vizualikos vakarėliu“. Čia galima pamatyti ir prekių ženklo plakatą, kuris buvo skirtas stendui, ir tokį patį turinį iš „Facebook“ paskyros, ir produkto nuotraukų, kurios buvo skirtos spaudai. Iš visų pakampių surinkta vizualika dažnai net neadaptuojama elementariems „Instagram“ dydžiams. Tikra tiesa, kad šis kanalas skirtas vizualinei komunikacijai, tačiau ji turi būti kuriama, o ne sumetama iš visų kanalų.

Kita dažna klaida – startavimas nuo savęs, o ne nuo auditorijos. Pasak skaitmeninės kūrybos agentūros „bigNow“ vadovės, prekių ženklas tikisi įsitraukimo, vartotojų susidomėjimo, tačiau mąstyti pradeda ne nuo tikslinės auditorijos poreikių, kas ją domina, o nuo savo žinučių. Tada dažniausiai rezultatas ir būna toks, kad prekių ženklas pasakoja apie save, o susidomėjusiųjų ir nelieka.

Strategijos kūrimas

 

„Daug tikslų paprastai reiškia, kad nepasieksite tokio rezultato, kuris būtų vertingas“

J. Narkevičiūtė.

 

Kuriant sėkmingą strategiją, pirmiausia reikėtų pradėti nuo tikslų. J. Narkevičiūtės teigimu, labai svarbu klausti, koks prekių ženklo tikslas būtent šiame kanale. Tai galėtų būti vartotojų srauto generavimas į interneto puslapį, įvaizdžio kūrimas ir panašūs dalykai. „Svarbu, kad viename kanale sau būtų keliami ne daugiau nei keli tikslai, siekiant maksimaliai efektyvaus rezultato. Daug tikslų paprastai reiškia, kad nepasieksite tokio rezultato, kuris būtų vertingas“, – pasakoja J. Narkevičiūtė.

Tada, kai jau turime tikslą, reikia dirbti su tikslinės auditorijos analize: kiek iš visos mūsų auditorijos yra šiame kanale, ką ji mėgsta, kas konkrečiai jai patinka mūsų produktuose? Į šiuos ir panašius klausimus gali padėti atsakyti ir konkurentų veiklos analizė, peržiūra, kokį turinį kurdami, jie pritraukia vartotojus. Taip pat galima pasidairyti ir užsienio puslapiuose. Svarbiausia nedaryti taip dažnai pasitaikančios klaidos – negriebti turinio iš savo „Facebook“ paskyros ir nedėti jo viso tiesiog į „Instagram“.

Išsikėlus tikslus ir atlikus tikslinės auditorijos bei konkurentų analizę, jau prasideda kūrybinė užduotis – sujungti visus šiuos strategijos elementus į bendrą meninę formą, kuri apimtų klausimą, kokiu konkrečiu turiniu sudominsime savo auditoriją: trumpais vaizdo įrašais, istorijomis, balsavimais ir pan. bei ką būtent jie pasakos. Taip pat neatskiriama sėkmingos komunikacijos dalis yra reklama ir nuolatinė jos stebėsena bei analizė.