Kokie reikalavimai yra atidarnat NT agentūrą, kokią teisinę formą rinktis?

Nekilnojamojo turto brokeriai Lietuvoje šiuo metu nėra licencijuojami, todėl jokios licenzijos, norint užsiimti nekilnojamojo turto brokerių veikla nereikia, užtenka tik įmonės įstatuose nurodyti, kad bus verčiamasi nekilnojamojo turto tarpininkavimo veikla. Lietuvoje šiuo metu nekilnojamojo turto brokerio veikla įteisinta darbo santykiais arba individualia veikla, pagal šią veiklą nurodančius kodus. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto tarpininkavimo veiklai yra taikomas lengvatinis GPM tarifas individualios veiklos pajamoms – 5 %.

Prieš pradedant nekilnojamojo turto verslą, reikėtų nuspręsti, kurią iš veiklos formų pasirinkti: IĮ, MB ar UAB. Viskas priklauso nuo Jūsų vykdomos veiklos specifikos. Žinoma, jeigu tai bus kelių asmenų įmonė, kur verslo egzistavimas bus paremtas asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu, geriausias modelis būtų steigti MB, kuri yra itin patogi ir patraukli smulkiajam, šeimos ir pradedančiųjų verslui, bei yra ribota dalyvio (nario) civilinė atsakomybė. Jeigu nekilnojamojo turto brokerių įmonė ketina sudarinėti sutartis su tiekėjais, į darbą priimti žmones, ar yra planuojamas verslo veiklos vykdymas gerokai platesniu mastu, tada geriausia būtų įsteigti UAB, kuri taip pat yra ribotos civilinės atsakomybės subjektas. IĮ nepatartina rinktis dėl neribotos civilinės atsakomybės, t. y. jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka IĮ turto, IĮ savininkas atsako savo turtu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje nėra įstatymo, kuris reglamentuotų nekilnojamojo turto brokerių veiklą. Šiuo metu Ūkio ministerijoje yra parengtas, bet dar tebesvarstomas Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto brokerių įstatymo projektas, kuris sukurtų privalomą valstybinę nekilnojamojo turto brokerių atestavimo sistemą, įsteigtų nekilnojamojo turto brokerių rūmus (asociaciją), bei reglamentuotų nekilnojamojo turto brokerių savivaldos organų struktūrą ir kompetenciją. Šiuo konkrečiu atveju, visi įstatyme nustatyti reikalavimai būtų taikomi visoms Lietuvoje veikiančioms nekilnojamojo turto brokerių įmonėms ir visiems nekilnojamojo turto brokeriams. Tikėtina, kad minėtas įstatymo įsigaliojimas, nustatant NT brokerio etikos, kvalifikacijos, atsakomybės reikalavimus, ženkliai prisidėtų prie nekilnojamojo turto brokerių darbo kokybės, šešėlio sumažinimo bei dar didesnio visuomenės pripažinimo.