Kokią sutartį reikia sudaryti norint tapti firminio vardo atstovu Lietuvoje?

Norint įgyti teisę verslo tikslais naudotis firmos vardu, prekių ar paslaugų ženklu ir kt., galima su šių teisių turėtoju sudaryti franšizės sutartį. Franšizė yra verslo metodas, skirtas platinti prekes ar teikti paslaugas. Pagal LR CK 6. 766 str., franšizės sutartimi viena šalis (teisių turėtojas) įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (franšizės gavėjui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui, visuma (teise į firmos vardą, teise į prekių ar paslaugų ženklą, teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją (know-how) ir kt.), o kita šalis įsipareigoja už tai mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą.
Franšizė patraukli tiek jos davėjui, tiek gavėjui, kadangi franšizės davėjas, suteikdamas franšizę, įgyja galimybę per sąlyginai trumpą laiką išplėsti savo verslą, o franšizės gavėjas gauna gerai vartotojui žinomo verslo dalį, todėl nebereikia rūpintis prekės ar paslaugos reklama.
Distribucijos, arba paskirstymo, sutartimi, distributorius įgyja teisę prekiauti (platinti) gamintojo (tiekėjo) prekės ženklu pažymėtomis prekėmis (paslaugomis), taigi distribucijos sutartis – dar vienas būdas tapti žinomo prekės ženklo platintoju. Distribucijos sutartis, priešingai, nei franšizės, neįpareigoja distributoriaus griežtai laikytis pateikto verslo modelio, tačiau ir negauna pagrindinio franšizės teikiamo privalumo – išsamios verslo valdymo metodikos aprašymo, itin palengvinančio verslo pradžią.