Kokią muziką kaip foną parduotuvėje galima naudoti, kad tai būtų visiškai legalu?

Dažnam verslininkui kyla klausimas, ar parduotuvės, kavinės, kirpyklos privalo mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams už jų patalpose viešą kūrinio atlikimą bei paskelbimą, t. y. tiek tada, kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos (re)transliaciją.

Ši padėtis rodo, kad ne visi verslo subjektai žino ir supranta pareigą mokėti tam tikrą atlyginimą už kūrinių naudojimą, todėl trumpai apžvelgiu mokėjimo už kūrinių naudojimą sistema.
 
KODĖL REIKIA MOKĖTI?
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nurodo, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų naudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu ir autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą.
Be to, kiekvienas kūrinio atlikėjas ir kiekvienas fonogramų gamintojas, tiek Lietuvos, tiek užsienio, turi teisę gauti atitinkamą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį naudojimą viešam paskelbimui.
Mokėdami už kūrinių naudojimą asmenys sumoka autoriams, atlikėjams ir fonogramų gamintojams už šių darbą ir naudojimąsi jų nuosavybe – sukurtais objektais. Pažymėtina, kad teisės aktai numato ir tam tikras sankcijas už atlyginimo nemokėjimą.
Nemokėti galima tik už tylą arba už kūrinių, teisės į kuriuos yra pasibaigusios, naudojimą.

KAS TURI MOKĖTI?
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nurodo, kad kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių objektų originalus ar jų kopijas, t. y. bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia.
Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad į naudotojo sąvoką gali patekti ir atlyginimą privalo mokėti bet kuris asmuo, savo veikloje naudojantis kūrinius: transliuodamas radijo stotį savo parduotuvėje, prekybos centre ar kavinėje, organizuodamas sporto renginį, koncertą ar diskoteką, retransliuodamas televizijos laidas per kabelinę televiziją ar net turėdamas telefono stotelę su muzikiniu laukimo signalu.
 
KAM REIKIA MOKĖTI?
Teoriškai atlyginimą už kūrinių ar gretutinių teisių objekto naudojimą reikia mokėti kiekvienam autoriui bei gretutinių teisių subjektui atskirai, pavyzdžiui, už parduotuvėje transliuojamą dainą reikėtų mokėti muzikos autoriui, dainos žodžių autoriui, atlikėjui, fonogramos gamintojui.
Siekiant supaprastinti šią mokėjimo tvarką yra kuriamos autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos.
Lietuvoje yra įkurta Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A), kuri renka ir paskirsto autorinį atlyginimą už kūrinių naudojimą, bei Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA), kuri renka ir paskirsto atlyginimą Lietuvos ir užsienio atlikėjams bei fonogramų gamintojams.
Pažymėtina, kad dažnais atvejais atlyginimas už to paties objekto naudojimą turi būti mokamas tiek LATGA-A, tiek AGATA, kadangi mokėjimai yra paskirstomi ir išmokami skirtingiems subjektams, todėl negalima atsisakyti mokėti atlyginimo AGATA, pavyzdžiui, už muzikos kūrinio naudojimą motyvuojant tuo, kad už jį jau yra sumokėta LATGA, ir atvirkščiai.
 
KĄ DARYTI, KAD BŪTŲ LEGALU?
Svarbu paminėti tai, kad tuo atveju, kai fonograma naudojama asmeniniais tikslais, su atlikėjais ir fonogramų gamintojais atsiskaitoma įsigyjant fonogramą, tuo tarpu dėl verslo poreikiams naudojamos muzikos reikalingas atskiras susitarimas.

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme numatyta, kad fonogramų viešas paskelbimas gali būti įgyvendinamas tik kolektyvinio administravimo būdu, todėl savo pareigą mokėti atlyginimą kiekvienas muzikos naudotojas įgyvendina su atlikėjams ir fonogramų gamintojams atstovaujančiomis AGATA ir LATGA-A.

Sutartyje nustatomas konkretus atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos. Tokia sutartis įrodo, kad muzika naudotojo versle skamba legaliai, naudotojas laikosi įstatymų ir moka atlikėjams bei fonogramų gamintojams įstatymo numatytą atlyginimą.

Įstatymas įpareigoja fizinius ir juridinius asmenis ne vėliau kaip per 3 dienas iki fonogramų naudojimo kreiptis į AGATA ir LATGA-A su prašymu suteikti teisę naudoti fonogramas. Neturint sutarties viešas fonogramų paskelbimas laikomas neteisėtu, už tai gresia atsakomybė.