Kaip vykdyti rūbų pardavimą, kurie būtų perkami iš kitų šalių?

Atsakydami į Jūsų klausimą pažymime, kad fiziniai asmenys turi teisę verstis prekyba įstatymų nustatyta tvarka įregistravę individualią veiklą. Nustatytos formos prašymą dėl individualios veiklos įregistravimo, reikia pateikti teritoriniam Valstybinės mokesčių inspekcijos padaliniui, atsižvelgiant į asmens nuolatinę gyvenamąją vietą. Minėtasis prašymas gali būti pateikiamas elektroniniu būdu (per elektroninio deklaravimo sistemą), atvykus VMĮ, arba paštu. Remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Vadinasi, fizinis asmuo, besiverčiantis individualia veikla pagal pažymą, nustatyta tvarka privalo mokėti gyventojų pajamų mokestį bei valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, kurios yra skaičiuojamos nuo gautų pajamų. Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto, išskyrus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, nuomos, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Pajamų mokesčio 5 proc. tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamas iš vertybinių popierių. Pažymėtina, jog asmuo, vykdantis individualią veiklą, turi pildyti gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalą, kurio forma ir pildymo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro  2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“. Šios taisyklės nustato, jog gyventojai, tvarkydami buhalterinę apskaitą, taiko paprastąjį įrašą. Tuo atveju jei gyventojas, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, taiko dvejybinį įrašą, jis gali nepildyti gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, jei iš jo pildomų apskaitos registrų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus duomenis. Atkreipiame dėmesį, kad gabenant į Lietuvos Respubliką prekes ne iš Europos Sąjungos narių valstybių, jei su atitinkama valstybe nėra pasirašytų papildomų susitarimų, asmeniui kyla pareiga vykdyti privalomąsias muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytas procedūras. Užsiregistruoti Muitinės prievolininkų registre, tam kad asmeniui būtų suteiktas ekonominių operacijų vykdytojo kodas, sužinoti kvotą importuojamoms prekėms ir pan. Importuojant prekes iš Kinijos, reikia sumokėti muitą ir pridėtinės vertės mokestį, kurio tarifas šiuo metu yra 21% nuo importuojamų prekių vertės. Muito tarifas priklauso nuo to, kokios rūšies prekės importuojamos, kadangi skirtingiems tekstilės gaminiams gali būti taikomi diferencijuoti muitų ar akcizų dydžiai. Reikia pažymėti, kad prekių mažmeninę prekybą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintos „Mažmeninės prekybos taisyklės“, kurios nustato bendruosius mažmeninės prekybos Lietuvos Respublikoje organizavimo reikalavimus. Minėtose taisyklėse įtvirtinti draudimai: (1) parduoti prekes, kurių mažmeninė prekyba yra uždrausta įstatymais ir kitais teisės aktais; (2) parduoti prekes, kurių įsigijimas teisės aktų nustatyta tvarka nepatvirtintas prekių įsigijimą patvirtinančiais dokumentais; (3) parduoti prekes be jų atitikties privalomiesiems reikalavimams dokumentų, jeigu teisės aktuose nustatyta, kad tokie dokumentai privalomi; (4) parduoti prekes, kurios nepaženklintos teisės aktų nustatyta tvarka; (5) parduoti prekes, kurių tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs; (6)  parduoti prekes, kurios buvo iš naujo perženklintos, perfasuotos (perpakuotos) ar kitaip apdorotos siekiant pratęsti jų tinkamumo naudoti terminą. Atkreipiame dėmesį, kad vykdydami prekybą prekėmis Jūs privalote turėti prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, tai galėtų būti PVM sąskaita faktūra arba prekių pirkimo-pardavimo sutartis. Lietuvoje parduodamos prekės turi būti paženklintos teisės aktų nustatyta tvarka. Prekių ženklinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės. Bendruosius reikalavimus į rinką tiekiamoms prekėms nustato Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas, kuriame įtvirtinta, kad į rinką teikiami produktai (gaminiai ir paslaugos) turi būti saugūs. Remiantis nurodyto įstatymo 9 str., platintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius, teikti vartotojams visą iš gamintojo gautą bei kitą reikiamą informaciją prieš perduodamas gaminį vartotojams, kad šie galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai tokia rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys Jūsų pateiktus klausimus, yra šie: Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio; Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas; Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas; Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas; Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimas Nr. 697 „Dėl Mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“; LR finansų ministro  2003 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“.