PVM ir viso ūkio perleidimas žentui
2013.02.03
Ar įmanoma perleisti (padovanoti) PVM (ar keisis kodas) perleidžiant ūkį ir visą inventorių, gyvulius žentui nutraukiant ūkininko veiklą? Ar būtina parduoti? Ar galima parduoti tarkim už 1 Lt? Kokie su tuo susiję mokesčiai, valstybės rinkliavos? Kokie pirmieji žingsniai? Kas ir kaip nustato ūkio vertę (seni pastatai, senas traktorius ir 10 karvių. Ilgalaikio turto naujesnio nei 5 metai mažai)?
Į klausimą atsakė:
Kad atsakyti turite tapti ekspertu. Jei esate patvirtintas ekspertas, turite prisijungti.
Ekspertai
Dr. Dalia Foigt-Norvaišienė
Advokatė, teisės patarėja / Nepriklausoma advokatų kontora „COBALT”
Tapk ekspertu
Esi savo srities žinovas, turi patirties? Tuomet pasidalink savo žiniomis su kitais verslo atstovais ir padėk jiems auginti savo verslą. Prisijunk prie „bzn start” bendruomenės!
Advokatė, teisės patarėja / Nepriklausoma advokatų kontora „COBALT”
Publikavimo data: 2020-01-03 11:16
Atsakydami į Jūsų klausimą pirmiausia pažymime, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, asmuo gali būti įregistruotas PVM mokėtoju...
Publikavimo data: 2020-01-03 11:16
Atsakydami į Jūsų klausimą pirmiausia pažymime, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, asmuo gali būti įregistruotas PVM mokėtoju arba išregistruotas iš PVM mokėtojų registro savo iniciatyva (pateikęs prašymą) arba mokesčio administratoriaus iniciatyva. Įregistruotiems PVM mokesčio mokėtojais asmenims yra išduodamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registracijos pažymėjimas. Šiame pažymėjime nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, fizinio asmens kodas bei suteikiamas PVM mokėtojo kodas. Vadinasi, atitinkamas PVM mokėtojo kodas yra priskirtas konkrečiam PVM mokėtojui. Todėl galima teigti, kad teisės aktai numato galimybę įregistruoti arba išregistruoti PVM mokėtoją, tačiau nenumato galimybės PVM mokėtojo kodą perleisti kitiems asmenims. Antra, jeigu yra planuojama atsisakyti ūkininkavimo, turėtų būti pateikiamas prašymas dėl ūkio išregistravimo. Naujajam savininkui įgijus ūkį, ūkis turi būti įregistruotas ūkininkų ūkių registre ūkininko vardu, t.y. naujojo savininko vardu. Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nurodyta, kad ūkininkas žemės ūkio veiklai naudoja nuosavybės teise turimą ir (arba) nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdomą žemės ūkio paskirties ir (arba) miško žemę bei (arba) vandens telkinius. Iš pateikto matyti, kad žemės ūkio ir miško paskirties žemę ūkininkas naudoja nuosavybės teise arba kitokiu pagrindu. Nuosavybės teisė į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą gali pereiti sudarant pirkimo-pardavimo sutartis, dovanojant turtą, paveldint ir kitais įstatymuose numatytais pagrindais. Bendrąja prasme įstatymas ūkininkui nenustato ribojimų perleidžiant ar įgyjant nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą. Tačiau pažymėtina, jog ūkininkas turi nurodyti ūkininko žemės naudojimo teisinį pagrindą, t.y. kokiu pagrindu, pavyzdžiui, nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdo žemę. Apibendrinant galima teigti, jog ūkį perleisti galima ne vien parduodant ar dovanojant, bet ir kitais įstatyme numatytais pagrindais. Pažymėtina, kad perleidžiant ūkį mokami mokesčiai ir jų dydis priklausys nuo to, koks turtas – kilnojamasis ar nekilnojamasis yra perleidžiamas. Įstatymai reglamentuoja, kad nekilnojamojo turto (įskaitant žemę ir pastatus) perleidimo sutartys turi būti notarinės formos. Už suteiktas paslaugas notarui sumokamas honoraras, dėl kurio dydžio susitaria asmuo ir notaras, atsižvelgdami į šias ribas: 0,45% nuo sumos, bet ne mažiau kaip 100 litų ir ne daugiau kaip 20 000 litų. Be kita ko, už nuosavybės teisės į žemės sklypą perleidimo įregistravimą VĮ Registrų centrui fiziniai asmenys (šiai kategorijai priskiriami ir ūkininkai) sumoka nuo 20 iki 1000 litų. Atitinkamai, jei savininkas perleidžia pastatus kitam fiziniam asmeniui, tuomet už nuosavybės teisės į statinius įregistravimą, VĮ Registrų centrui turi būti sumokama nuo 10 iki 1000 litų. Taip pat asmenys privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šio mokesčio tarifas yra nuo 0,3% iki 3% nekilnojamojo turto vertės. Konkretų mokesčio tarifą nustato savivaldybės. Perleidžiamo turto (ūkininko ūkio) kainą nustato sandorio šalys. Mokestiniu požiūriu turto kaina turi atitikti rinkos kainą. Šalys gali atlikti turto vertinimą, jei abejoja dėl turto rinkos kainos. Turto vertinimą atlieka turto vertintojas, naudodamas atitinkamus turto vertinimo metodus. Gali būti remiamasi lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų), atkuriamosios vertės (kaštų) bei kitais metodais. Apskaičiuojant fizinio nusidėvėjimo procentą, taikant vidutinės naudojimo trukmės normatyvus bei atsižvelgiant į kitus kriterijus nustatoma turto vidutinė rinkos vertė (kaina). Nekilnojamojo turto vertinimas turi būti atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metai. Trumpai reziumuojant galima paminėti šiuos pagrindinius žingsnius. Pirmiausia, šalys turi susitarti dėl turto (ūkio) perleidimo kainos ir sąlygų. Tuomet turto perleidimas turi būti įregistruojamas pagal įstatyme numatytas procedūras. Galiausiai, ūkį perleidžianti šalis išregistruoja ūkį iš ūkininkų registro bei perduoda turtą kitai šaliai. Atitinkamai kita šalis ūkininkų registre įregistruoja ūkį ir ūkininko veiklą savo vardu.