Paslaugų teikimo sutartis ir individuali veikla

Verčiuosi prekyba rūbais pagal individualią veiklą. Tačiau man reikia važiuoti pas tiekėjus, todėl neįmanoma tuo metu būti parduotuvėje. Noriu už tam tikrą užmokestį tam pasamdyti žmogų, kuris retkarčiais man teiktų tą paslaugą ir nereikėtų užsidaryti prarandant klientus. Ar tam galima paslaugų teikimo sutartis? Jei ne, kokia kita išeitis? Ir ar tas žmogus turi būti išsiėmęs individualios veiklos pažymą?

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog paslaugų teikimo sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Kita vertus, to paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, jog CK XXXV skyriaus nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo (subordinacijos) santykių. Taigi, šiuo atveju būtina atriboti darbo santykius nuo civilinių santykių, t.y. reikia išsiaiškinti, ar konkretus paslaugas teikiantis asmuo yra savarankiška sutarties šalis (vykdantis individualią veiklą asmuo) ar darbo funkcijas atliekantis darbuotojas.

Pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, individuali veikla – tai tokia savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį.Esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, kuris parodo gyventojo individualios veiklos santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Veikla iš esmės bus savarankiška tuomet, kai asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats pasirenka veiklos kryptį, pats dengia savo išlaidas susijusias su veikla, gauna pajamų iš vykdomos veiklos. Taigi, norint pripažinti, jog asmens veikla yra savarankiška (individuali), būtina konstatuoti, kad tarp asmens ir kliento nėra darbo santykiams būdingų požymių. DK 93 straipsnyje yra nurodyta darbo sutarties sąvoka. Galima išskirti tokius nustatytus darbo santykiams būdingus bruožus: susitarimas dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos, darbo funkcijų, drausmės, taip pat pavaldumas kitai sutarties šaliai, santykių tęstinumas ir kt. Darbo sutartimi iš esmės susitariama dėl tęstinių rūšiniais požymiais apibrėžtų darbo funkcijų vykdymo, jų nesiejant su konkrečiu, apčiuopiamu rezultatu.

Atsižvelgus į Jūsų klausime išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog tarp Jūsų ir norimo samdyti asmens susiklostytų darbo santykiai. Dėl šios priežasties, norint nusamdyti tokį asmenį, turėtų būti sudaroma darbo sutartis. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja DK. Jūs, kaip individualią veiklą vykdantis gyventojas, į darbą priėmęs darbuotoją ir su juo sudaręs darbo sutartį, prisiimtumėte visus DK įtvirtintus darbdavio įsipareigojimus. Asmenį įdarbinus pagal darbo sutartį, šiam žmogui individualios veiklos pažymos išsiimti nereikia.