Norėčiau sužinoti, ką geriau rinktis verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, prekiaujant dėvėtais drabužiais?

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1791 patvirtintu „Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašu“, dėvėtų drabužių prekyba įsigijus verslo liudijimą galima tik kioskuose ir prekyvietėse. Todėl siekiant prekiauti parduotuvėse reikia įsigyti individualios veiklos pažymą.

Vienas iš pagrindinių individualios veiklos pagal pažymą ir individualios veiklos įsigijus verslo liudijimą skirtumų yra apmokestinimas. Pažymėtina, jog įsigydama verslo liudijimą turėsite sumokėti savivaldybių tarybų nustatytą fiksuoto dydžio pajamų mokestį, kuris apskaičiuojamas proporcingai išduodamo verslo liudijimo galiojimo laikotarpiui ir turi būti sumokėtas iki verslo liudijimo išdavimo. Vykdydama individualią veiklą pagal pažymą, turėsite mokėti gyventojų pajamų mokestį,  kurio įmokos mokamos metams pasibaigus nuo gautų (uždirbtų) apmokestinamųjų pajamų. Jūsų atveju būtų mokamas 5 % dydžio gyventojų pajamų mokestis, kuris mokamas nuo skirtumo, kuris gaunamas iš gautų ar uždirbtų individualios veiklos pajamų, atėmus leidžiamus atskaitymus.  Jeigu vykdant veiklą įsigijus verslo liudijimą pajamos gautos iš juridinių asmenų viršija 15 500 Lt visų mokestinio laikotarpio pajamų gautų iš verslo liudijime nurodytos veiklos, tuomet visos pajamos iš juridinių asmenų apmokestinamos kaip pajamos iš individualios veiklos pagal pažymą.

Jeigu pagal aukčiau nurodytus kriterijus Jūsų ketinamą dėvėtų drabužių pardavimo veiklą galima vykdyti tiek pagal verslo liudijimą, tiek pagal individualios veiklos pažymą, tuomet derėtų įsivertinti planuojamą pajamų dydį bei apskaičiuoti mokėtiną mokesčių dydį pagal individualios veiklos pažymą ir palyginti su verslo liudijimo išdavimo kaina.

Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarka nustatyta „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše“, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad kasos aparatai turi būti įrengti ir naudojami kiekvienoje atsiskaitymo vietoje (išskyrus aprašo nurodytas išimtis), kurioje asmenys už prekes (paslaugas) atsiskaito grynaisiais pinigais ir (ar) mokėjimo kortelėmis. Prekiaujant dėvėtais drabužiais lauko sąlygomis, t. y. ne pastatuose ar patalpose, taip pat ne kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuosiuose nameliuose, autoparduotuvėse, kasos aparato naudojimas nebūtinas. Tačiau gyventojas vykdantis prekybos dėvėtais drabužiais individualią veiklą patalpose, pajamų apskaitai privalo naudoti kasos aparatą.

Būtina atkreipti dėmesį į išlygas dėl kasos aparato nenaudojimo įtvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakyme “Dėl kasos aparato nenaudojimo atvejų, kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą“. Vadovaujantis šio įsakymo nuostatomis, naudoti kasos aparato nereikalaujama (bet, asmeniui pageidaujant, išduodamas pinigų priėmimo kvitas arba kitas teisės aktų nustatytais atvejais vietoj jo naudojamas apskaitos dokumentas), kai kasos aparato neįmanoma naudoti dėl objektyvių priežasčių arba kasos aparato naudojimas sukeltų akivaizdžiai neproporcingą administracinę naštą:
1. individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, kurie prekiauja pastatuose ar patalpose, taip pat kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse, kurių siena (-os) arba ją atitinkantys konstrukcijos elementai yra visiškai ar didžia dalimi atidaromi į lauką;
2. gyventojams, kurie per paskutinius 2 metus pirmą kartą įregistravo prekybos individualią veiklą pagal pažymą arba įsigijo prekybos verslo liudijimą, arba keičia mokesčių sumokėjimo formą iš individualios veiklos su prekybos verslo liudijimu į prekybos individualią veiklą pagal pažymą, prekiauja pirmuosius 6 veiklos vykdymo mėnesius, skaičiuojamus nuo veiklos įregistravimo ar verslo liudijimo įsigijimo;
3. gyventojams, kurie įsigijo prekybos verslo liudijimą, kuriame numatyta veiklą vykdyti tik 1 dieną ar 2 dienas per savaitę;
4. konkrečiais atvejais, kai Valstybinė mokesčių inspekcija įvertina objektyvias priežastis ir priima individualius sprendimus, dėl kurių kasos aparato naudojimas atitinkamoje prekybos vietoje yra negalimas arba sukeltų akivaizdžiai neproporcingas administracinės naštos pasekmes.