Individualios veiklos liudijimas ar individualios įmonės steigimas

Kaip suprantame iš pateikto klausimo, statotės saulės elektrinę, kurios integruotoji galia neviršys 30 kW, ant jums priklausančio pastato ar jo konstrukcijos dalies. Matyt, neklystame manydami, kad planuojate elektrinės pagamintą perteklinę elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams suvartotos elektros energijos, parduoti Vyriausybės nustatyta tvarka už nustatytą fiksuotą tarifą (2013 m. jis bus 1,60 Lt už 1 kW).

Šiuo metu saulės elektrinių statyba ir elektros energijos pardavimas yra gana populiari veikla. Nusprendus įsirengti saulės jėgainę pirmiausia būtina susitvarkyti dokumentus: kreiptis į AB LESTO ir gauti išankstines prisijungimo prie elektros tinklų sąlygas, pateikti prašymą Energetikos ministerijai ir gauti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus iki 30 kW bei atlikti kitus veiksmus. Daugiau informacijos apie visą procedūrą ir visas reikalingas prašymų bei reikalingų dokumentų formas galite rasti Energetikos ministerijos tinklalapyje http://www.enmin.lt/lt/services/paslaugos/elektros_gamyba_.php?clear_cache=Y

Saulės elektrinės eksploatavimo veiklą galima vykdyti tiek pačiam individualiai, tiek įsteigus juridinį asmenį. Pradėti verslą individualiai, t. y. neįregistravus juridinio asmens, yra žymiai paprasčiau ir tam beveik nereikia jokių sąnaudų (nėra išlaidų juridinio asmens steigimui, paprasta apskaita, pareiga teikti mokesčių deklaracijas tik kartą per metus ir pan.). Tačiau tokią veiklą kaip saulės jėgainės eksploatavimą galima vykdyti tik įsigijus individualiosios veiklos pažymą (verslo liudijimai šiai veiklos rūšiai neišduodami). Todėl nusprendus vykdyti šią veiklą individualiai (neįsteigus juridinio asmens) ir gavus pajamų, laukia  šie mokesčiai ir įmokos: valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) įmoka – 28,5 % nuo pusės apmokestinamųjų pajamų, arba iki 5 952 Lt/mėn.; privalomasis sveikatos draudimas – 9 % nuo pusės apmokestinamųjų pajamų, bet ne mažiau kaip 77 Lt/mėn. (nepriklausomai nuo gautų pajamų); gyventojų pajamų mokestis – 5 %; PVM (įsiregistravus kaip PVM mokėtojui) – 21 %.

Iš pajamų, gautų 2012 m., galima atimti 30 % veiklos sąnaudų, kurių nereikia pagrįsti jokiais dokumentais, ir tik tuomet skaičiuojami visi aukščiau nurodyti mokesčiai bei įmokos. Pažymėtina, kad pensininkams, vykdantiems individualiąją veiklą, nėra jokių mokesčių lengvatų.

Apsisprendus steigti juridinį asmenį galima rinktis iš keleto populiariausių teisinių formų: individualioji įmonė, mažoji bendrija arba uždaroji akcinė bendrovė. Renkantis tinkamiausią teisinę formą pirmiausia reikėtų įvertinti juridinio asmens steigėjo atsakomybės laipsnį. Pasirinkęs neribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį (pvz., individualiąją įmonę, kaip nurodyta jūsų klausime) steigėjas bus atsakingas ne tik savo įnašu į juridinio asmens kapitalą, bet ir visu asmeniniu turtu. Atsižvelgdami į tokį rizikos laipsnį paprastai verslininkai renkasi ribotos atsakomybės juridinius asmenis (mažąsias bendrijas, uždarąsias akcines bendroves). Tokiu atveju steigėjas atsako tik savo įnašo į juridinio asmens kapitalą dydžiu (išskyrus tam tikrus įstatymų numatytus atvejus, pvz., jei nustatoma subsidiari uždarosios akcinės bendrovės atsakomybė).

Įsteigus juridinį asmenį galima priimti į darbą darbuotojus, juridinis asmuo gali steigti antrines bendroves, filialus ar atstovybes ir t. t. Todėl steigti juridinį asmenį labiau tinka tuomet, kai siekiama vykdyti verslą didesnėmis apimtimis, pritraukti papildomų investicijų, gauti paramą, kreiptis dėl paskolų verslui ir kitais panašiais atvejais. Steigiant juridinį asmenį ir vykdant per jį veiklą pensininkams taip pat netaikomos jokios mokesčių ar kitokios lengvatos.