Ar kriptovaliutos pavedimai neatsekami?

Pirmiausia reikėtų suprasti esminius skirtumus tarp tradicinių pinigų (EUR, USD, ...) ir kriptovaliutų (BTC, ETH, ...). Tradicinius pinigus išleidžia, kontroliuoja bei valdo valstybės bei jais galima atsiskaityti bankiniais pavedimais per licenzijuotus bankus. Bankai gali stabdyti pavedimą, uždaryti banko sąskaitą be jokių paaiškinimų ar areštuoti asmens pinigus (institucijų prašymu). Kriptovaliutos yra sukurtos decentralizuotame tinkle. Tai reiškia, jog nėra centrinio kontrolės mechanizmo. Šį decentralizuotą tinklą galime įsivaizduoti kaip grupę žmonių esančių viename kambaryje su užrašų knygutėmis, kuriose yra sąrašas kiek kas turi pinigų. Visi turi vienodą kopiją, visi papildo ją įrašu išgirdę, jog kažkas atlieka pavedimą. Na, o dabar pakeitus žmones į kompiuterius, užrašų knygutes į duomenų bazę ir kambarį vienijantį žmones į internetinį tinklą, turime decentralizuotą pinigų tinklą su sąrašu, kiek kas turi pinigų. Atsakyti į pirmą klausimą, kodėl būtent prašoma kriptovaliuta yra paprasta: 1. Nėra galimybės sustabdyti pavedimų. 2. Nėra galimybės konfiskuoti pinigų 3. Yra daug sudėtingiau susekti kur ir kaip keliauja pinigai lyginant su bankiniais pavedimais. Atsakant į antrą klausimą, atsekti įmanoma, kadangi visa pavedimų istorija yra decentralizuotame tinkle ir tą pavedimų istoriją gali analizuoti bet kas. Tačiau, pavedimo informacijoje nėra asmenį identifikuojančių duomenų, o tik adresas (prilyginti galima sąskaitos numeriui). Dėl to ši informacija be papildomų duomenų nėra vertinga. Dažniausiu atveju, asmeniui yra reikalingi tradiciniai pinigai, tad kriptovaliuta yra keičiama keitykloje. Europos keitykloms nuo šių metų privaloma vykdyti pinigų plovimo prevenciją bei pažinti savo vartotoją, tad dauguma reikalauja visų asmens duomenų. Taigi, turint nusikaltėlio piniginės adresą yra galimybė pasitelkiant tam tikrus įrankius susekti į kurią keityklą nukeliavo pinigai, na ir tuomet jau reikalauti keityklos pateikti duomenis apie šį asmenį.