Ar galima Lietuvoje įdarbinti ne EU pilietį? Kokių dokumentų reikia?

Užsienietis gali įsidarbinti Lietuvoje pagal darbo sutartį arba gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvą (jei jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje), tačiau iki atvykimo ir faktinio įsidarbinimo toks užsienietis privalo įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas dirbti), o aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojai – sprendimą, kad aukštos kvalifikacijos reikalaujantis darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius (toliau – sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams).

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys teisinius santykius, susijusius su užsieniečių darbinimu Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties, 2013 m. kovo 27 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-133 „Dėl leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2012 m. gruodžio 28 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-587 „Dėl sprendimo dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Visų pirma, leidimas dirbti išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkos poreikius, pirmenybę teikiant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos piliečiams.
Tai reiškia, kad jeigu Lietuvos rinkoje bus, pavyzdžiui, bedarbis statybininkas (o tokių tikrai turėtų būti), priimti į darbą statybininką iš trečiosios šalies negalėsite, nebent jūsų poreikiai bus kažkokie specifiniai ir nei vienas bedarbis lietuvis jų neatitiks. Leidimo dirbti gavimo procedūra yra ganėtinai sudėtinga ir užimanti nemažai laiko.

Leidimas dirbti – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Leidimą dirbti užsieniečiui išduoda Lietuvos darbo birža, jeigu Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus, todėl darbdavys pirmiausia turi ieškoti sau tinkamo darbuotojo Lietuvoje, o jo neradęs gali teikti prašymą išduoti leidimą dirbti užsieniečiui. Pirmenybė priimant į darbą teikiama Lietuvos, ES ir ELPA piliečiams, todėl pirmas veiksmas, kurį turi atlikti darbdavys – tai laisvos darbo vietos teritorinėje darbo biržoje registravimas. Įmonė gali teikti prašymą išduoti leidimą dirbti užsieniečiui jei per 1 mėnesį neatsiranda kandidatas, kuri atitiktų visus darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus.

Sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams – tai dokumentas, kuris suteikia teisę įsidarbinti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir kurio mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai.
Leidimo dirbti išdavimą reglamentuoja minėtas Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo sąlygų ir tvarkos aprašas. Sprendimo dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams gavimą reglamentuoja Sprendimo dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašas.

Svarbu žinoti:
(a) užsienietis vienu metu gali turėti tik vieną leidimą dirbti;
(b) darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti nenagrinėjamas, jeigu jis prieš mėnesį, o sprendimo dėl aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams atveju – prieš 21 kalendorinę dieną  iki prašymo pateikimo neužregistravo laisvos darbo vietos ;
(c) darbo sutartyje nurodytas užsieniečio darbo laikotarpis turi sutapti su išduoto leidimo dirbti galiojimo laiku;
(d) užsienietis negali dirbti kitoje darbo vietoje, negu nurodyta leidime dirbti, atlikti kitos darbo funkcijos (tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės, darbo arba eiti tam tikrų pareigų), išskyrus tą, kuriai išduotas leidimas dirbti;
(e) darbdavys turi pateikti „Sodros” teritoriniam skyriui pranešimą apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki numatytos darbo laiko pradžios;
(f) užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos gyventojo.