VU radijo mėgėjų klubo prezidentas, fizinių mokslų daktaras, išradėjas, pirmojo į kosmosą kilusio lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjas Simonas Kareiva (39) drauge su VU radijo entuziastais///999/ pristato viešą edukacinį projektą „LKB – Lietuviška kelionė balionu“. Iniciatyva skirta paskatinti jaunimą tyrinėti, domėtis telekomunikacija, programavimu, aviacija, astronautika ir kosmoso projektais, prisidėti formuojant kosmoso pramonės sektorių Lietuvoje. Projekto metu susipažįstama su mokslo naujovėmis, vyksta racionalus, logiškas pasaulio pažinimas ir vertinimas, savęs tobulinimas per kosmoso ir aviacijos technologijas.

2018 m. asociacijos „Vilniaus universiteto radijo klubas“ suformuota jaunimo delegacija dalyvavo tarptautinėje jaunųjų (iki 25m.) radijo mėgėjų stovykloje „YOTA“ Pietų Afrikos Respublikoje. „Nors įprastai supažindinama su tradicinėmis radijo mėgėjiškomis veiklomis, tąkart mentoriai, aviacijos srities entuziastai, jaunuoliams uždavė praktinę veiklą – suprojektuoti ir paleisti stratosferinį balioną. Užduotis lietuvių komandą įkvėpė absoliučiai naujai, originaliai idėjai – balionu apskrieti ratu aplink Žemės rutulį“, – pasakoja S. Kareiva.

Į Lietuvą grįžę komandos dalyviai, pirmiausia susiformulavo ir gana aiškiai apsibrėžė projekto tikslą – sukurti mažų kaštų platformą, kurios pagrindu sukonstruotas lengvasvoris helio balionas apskrietų Žemės planetą ir apie tai perduotų informaciją radijo bangomis: „Pirmoji projekto fazė – eksperimentinė, kai rinkome medžiagą apie galimą eigą, reikiamas konstrukcijas (elektroniką, meteorologiją, energetiką, hidrostatiką, aviacinius, netgi teisinius niuansus). Antras etapas – patikrinamieji skrydžiai, palengva keičiant komercinius sprendimus savadarbiais bandomaisiais elektroniniais ir aviaciniais komponentais. Šių procesų eigoje komanda pati savaime mokėsi, surinko daug informacijos, perdavė entuziastams mokyklose ir universitetuose“.

Lietuvoje stinga palaikymo

Mokslininkas S. Kareiva sako, tokiems projektams Lietuvos institucijos dar nėra pilnai pasirengusios: „Daugiausiai patarimų, palaikymo sulaukėme iš tarptautinės bendruomenės – Švedijos, D. Britanijos, Vokietijos specialistų, dirbančių aviacijos pramonėje, NASA, ESA“. Kaip ir daugumoje visuomeninių projektų, palaikymo stinga, panašias iniciatyvos stebimos pasyviai. „Skaitytojus išjudina tik unikali sėkme“, – pastebi pašnekovas, žymaus palaikymo įprastai sulaukiantis tik sėkminguose projekto etapuose. „Tačiau sėkmė yra mažiau nei 10% visos veiklos. 90% atvejų girdėdavome komentarus, kad visa tai niekai, šiukšlinimas, mums nepasiseks. Visgi manau, šie skaičiai yra natūralūs ir panašūs kitose srityse, kur aktyviai įtraukiama visuomenė. Tam reikia savotiškai nusiteikti, apsišarvuoti kantrybe. Viešas kalbėjimas apie detales, iššūkius be abejo padeda, tačiau pareikalauja ne ką mažiau pastangų, negu pats techninis darbas. Tokie tęstiniai projektai neturi tiesioginės komercinės grąžos, sunku ją įžvelgti ilgalaikėje perspektyvoje, o susidomėję žmonės į technologijų darbo rinką įsilieja po 3 – 5 m. Nesant komercinei grąžai, skirti savo asmeninį laiką tokioms veikloms labiausiai motyvuoja laukiamas pasisekimas“.

Iškomunikuoti apie nesėkmes būtina

Kareiva džiaugiasi rezultatyviu bendradarbiavimu su komunikacijos partneriais „Mokslo sriuba“, kurių viešinimo pastangų dėka visuomenei buvo pristatyta, VU radijo mėgėjų sukurta, stratosferinių skrydžių mokymosi platforma mokykloms ir universitetams. „Stengėmės suformuoti dalį ekosistemos, kurios dalyviai galėtų įgauti reikiamų praktinių įgūdžių keletoje svarbių disciplinų, ateityje pasitarnausiančių dirbant kosmoso srityje Lietuvoje ir užsienyje“. Prie projekto sėkmės prisidėjo darbas soc. tinkluose, paskaitos moksleiviams, studentams. „Labai svarbu pataikyti į tikslinę auditoriją, pritraukti nuoširdžiai susidomėjusius. Reikia kalbėtis visuomenei suprantama, bet tuo pačiu gilia technine kalba. Aiškiai komunikuojamas misijos planas, jo vykdymas žingsniais suburia auditoriją, „užkabina“ laukti rezultatų. Tada smagu komunikuoti apie sėkmes ir nesėkmes, išmoktas pamokas. Nors internetinė erdvė ir perkrauta sėkmės istorijomis, nesėkmės skaitytoją traukia labiau. Tad nevengiame klaidų, o tuo pasinaudojame projekto labui“.

Bet kas, savo ateitį siejantis su telekomunikacija, kosmoso pramone ar aviacija iš šio projekto išmoks kažką naujo, praturtins technologinių žinių kraitį. „Deja, dauguma žmonių karjeroje siekia trumpalaikės naudos ir ieško galimybių, todėl ne kiekvienas renkasi investuoti į save būtent tokiu, kietuoju būdu“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas.

Informacijos perteklius slopina kūrybiškumą

Ar teisinga teigti, kad jaunimas tiksliaisiais mokslais domisi vangiau, mažiau?  „Pagal apibrėžimą jie konkretūs, todėl dažnai formuojama klaidinga nuomonė, kad reikalingas itin aštrus mąstymas, nepaliekant vietos klaidoms. Kartelė rinktis tiksliuosius mokslus gyvenime iškelta aukščiau gamtos, socialinių mokslų. Sukurtas įspūdis, kad jais domisi tik mėgstantys tvarką, skaičius, sistemą. Visa tai galimai nulemia jaunimo pasirinkimą sukti lengvesniu, laisvesniu, galbūt „influencerio“ ar kitu kūrybiniu keliu“, – mąsto pašnekovas. Pagrindinis kūrybiškumą slopinantis faktorius jaunimo tarpe, šiandien yra informacijos perteklius. Tai stebime ne tik tiksliųjų mokslų srityse. „Vaikai perkrauti veiklomis, sunkiai sukaupia dėmesį ar susikoncentruoja į vieną temą, veiklą, knygą. Informacijos triukšmas, atidumo deficitas neigiamai paveikia besivystančias asmenybes. Kol kas vienintelis vaistas nuo šios katastrofos yra paprasčiausias nuobodulys, kuris skatina kūrybiškumą, problemų sprendimą turimomis priemonėmis. Tačiau jei nuobodį spręsime vieno mygtuko „Netflix“ paspaudimu TV pultelyje – problema išliks. Čia visiems norisi palinkėti dažniau būti nuobodiems“, – su vilties šypsniu kalba S. Kareiva.

„Nesvarbu kur esi ir ką veiki, kasdien išmok ką nors naujo!“, – tvirtai taria VU radijo mėgėjų klubo prezidentas. Vystant projektą „Lietuviška kelionė balionu“, tarptautinėje bendruomenėje reikšmingai pagelbėjo beveik kasdien konsultavę švedai, vokiečiai. „Lietuvoje dėkojame prof. hab. fizinių mokslų daktarui A. Žukauskui – aktyviam mūsų klubo nariui, technologijų gynėjui, skatintojui LRS ir I. Kančiui, projekto „Mokslo sriuba“ vedėjui ir veidui“.

Ateityje S. Kareiva tęs darbą su tarptautinėmis organizacijomis, universitetais. Šiuo metu mezga kontaktus su Užsienio reikalų ir Ekonomikos bei inovacijų ministerijomis. „Tikimės sukurti tinkamą ekosistemą ir pakloti pamatus stipriam kosmoso pramonės inkubatoriui, kuris šiuo metu steigiamas Lietuvoje bendradarbiaujant su Europos kosmoso agentūra“, – sako mokslininkas.