Jurgitai Petrulionei (39) idėja auginti alpakas kilo netikėtai ir be didelio tikslo verslui, o verslo kūrimas prasidėjo po gerų metų, kai atsiradus vilnai reikėjo galvoti, ką daryti, kad gyvūnai patys save išlaikytų. Taip atsirado „Vokės vingio alpakos“, o pavadinimą padiktavo kasdien matomas vaizdas.

Jurgita pradėjo auginti alpakas, kad jos namuose nušienautų žolę, teiktų malonumą, terapiją, bet po kelių mėnesių suprato, kad „grožis“ kieme laisvai negali vaikščioti, nes viskas alpakoms įdomu, jos kasosi į tujas, skanauja gėlynus, aplaužo krūmus ir medžius. Taip augintiniai greitai buvo atskirti nuo pagrindinio kiemo ir į jį įleidžiami tik su priežiūra.

Pradėjo e-prekybą

„2020 m. spalį atvyko pirmosios dvi alpakos, po kelių savaičių dar dvi. Atrodė, kad užtenka namų idilei, bet pavasarį nusipirkau dar dvi dėl spalvų įvairovės – baltas. Kai nukirpome alpakas ir atsirado vilnos, pradėjo kirbėti mintis apie jos realizavimą. Susikūriau e-parduotuvę siūlams ir mezginiams iš alpakų siūlų pardavinėti, pradėjau kurti naujus gaminius, tokius kaip muilas su alpakų vilna“, – verslo pradžią prisimena moteris.

E-prekyba iš pradžių nebuvo aktyvi, tad kad alpakos galėtų save išlaikyti pradėjo teikti papildomas paslaugas – edukaciją apie alpakas, jų maitinimą, mėgavimasis buvimu šalia ir stebėjimas.

Pašnekovė pasakoja, kad įkūrė Mažąją bendriją, kad visa veikla būtų skaidri ir be jokių problemų. „Pavadinimą padiktavo tai, ką matau kasdien – tekančią Vokės upę ir ties mūsų namais darančią vingį, kuriame ir gyvena namo alpakos“, – sako pašnekovė.

Šis užsiėmimas nėra pagrindinė veikla, nes Jurgita yra trijų vaikų mama, kuri jau daugiau nei 8 metai dirba tame pačiame darbe, vysto su kūdikiais susijusius produktus, projektus. Tad alpakų auginimas ir visa veikla su jomis, tai papildomas darbas – hobi.

„Gyvūnai niekada nebūna tokie pat, jie kaip ir žmonės su savo charakteriu ir būdu, tad tenka prie visų prisitaikyti. Visada yra ko mokytis, ieškoti sprendimų. Jos yra „panos“, tad aš nelaikau jų gyvuliais, mes šnekamės, pykstamės ir myluojamės kartu“, – sako Jurgita.

Nors pradžia nebuvo susieta su verslu, bet po metų norėjosi, kaip alpakos pačios save išlaikytų, o ne jas finansuoti. Tada pradėjo galvoti, ką čia galima su jomis padaryti, domėtis ką daro kiti alpakų augintojai. Taip ir susidėliojo planas: e-prekyba ir paslaugų teikimas (edukacija, ekskursijos, gimtadieniai).

Per vėlai pradėjo veiklą

Pagrindinis sunkumas – laiko stoka, nes 11 val. Jurgitos net nebūna namuose. Reikia rasti laiko paslaugų teikimui, pasirūpinimui gyvūnais, savo vaikais, namais (antras darbas ir namai neatsiejami, alpakos gyvena kitame sklype).

Dar sunku, kad trūksta žemės/pievų alpakų ganymuisi, yra pirkti šalia, bet kainos tikrai didelės, sunku prognozuoti, kada atsipirktų tokios investicijos. Tad pašnekovė pradžiai galvoja apie žemės nuomą.

Pagrindinės investicijos: alpakų pirkimas, sklypo įsigijimas bei alpakų „kotedžai“. Pačios alpakos jau nemaža investicija, kuri jei viskas gerai turėtų atsipirkti per dvejus metus, bet čia su sąlyga, jei dirbsiu intensyviai, o su alpakomis dirbu šiai dienai viena.

„Pagrindinė klaida, kad per ilgai laukiau, kad pradėčiau aktyvią veiklą su alpakomis, patį jų išlaikymą per ilgai finansavau, turėjau paslaugas pradėti teikti ankščiau, kad pačios alpakos „užsidirbtų“ maistui“,  – sako verslininkė.

Infuencerių reklama

Jurgita sako, kad pagrindinis būdas paskleisti žinią buvo socialiniai tinklai ir žodinės rekomendacijos, pradžia nuo socialinių tinklų, influencerių: „Svarbu rasti tinkamą, patikimą „tikrą“ influencerį, kuris skleidžia nuoširdumą, o ne vien sekėjų skaičius, kai brukama reklama neskaniai ir nenatūraliai, po to jau iš lūpų į lūpas sklinda žinia apie alpakas Vilniuje, teikiamas paslaugas, natūralią gamtą ir poilsį nuo miesto šurmulio. Taip pat džiaugiuosi, kad savo rate turiu gerų draugų, kolegų, kurie neabejingi ir esant poreikiui padeda sutaupyti laiko, pasidalinti žinia“.

Moteris pastebi, kad konkurencija yra, bet ji neskausminga, ji gal labiau padeda tobulėti ir pasitempti, mokytis ir tobulinti teikiamas paslaugas, plėsti jų spektrą. Ji turi ir ateities planų, tik reikia laiko ir papildomų investicijų. Jurgita pastebi, kad gyvena tikrai palankioje vietoje prie upės mieste, bet be miesto šurmulio, tad vystyti tam tikrą turizmą yra perspektyvu.

„Svarbu nebijoti darbo tiek fiziškai, tiek protiškai ir tikėti savo veikla. Reikia suprasti, kad kažką vis tiek reikės aukoti ir tam būti pasiruošus – aš šiai dienai aukoju savo poilsį“, – sako pašnekovė.