Metų pradžioje dauguma žmonių planuoja, ką veiks naujaisiais metais, kelia tikslus ir dažnas svajoja uždirbti daugiau. Finansinių transformacijų ir pokyčių vadovė –koučerė – Agnė Gontytė-Filistovič sako: „Pinigai – tai nėra tiesiog pinigai, jie tik lakmuso popierėlis, parodantis, kur yra trukdžių siekti tikslų, gyventi gausoje, klestėti profesine ir asmenine prasme.“ Susidomėjusi neurografika, Agnė įkūrė „NeuroArt“ studiją „Ant sparnų“ ir padeda žmonėms padidinti pajamas.

Agnė pasakoja, kad daugiau nei 15 metų dirbo kadastrinių matavimų inžiniere, kitaip sakant, matininke. Matavo įvairiausią nekilnojamąjį turtą – namus, butus, dangoraižius, kelius, vėjo jėgaines. Jai nebuvo žodžio „negaliu padaryti“, jei nežinodavo kaip – aiškindavosi ir padarydavo.

„Kad manęs jau netenkina šis darbas, supratau gimus trečiam vaikui. Tada pradėjau intensyviai dalyvauti įvairiuose mokymuose, kad atrasčiau save. Maniau, kad kiti padės išsiaiškinti, kas man tinka ir kas yra mano. Klydau – išsiaiškinti ir suprasti, ko noriu, turėjau pati. Visada galvoje skambėjo žodžiai: aš noriu padėti žmonėms iš vidaus. Kelerius metus gryninausi, kaip aš noriu padėti žmonėms. Vis negalėjau sau atsakyti į šį klausimą. Nežinojau, į kurią pusę judėti, bet su mokytojų pagalba ir pasitelkdama savo patirtį suvokiau, kad noriu būti, dirbti, veikti toje srityje, kurioje kaifuoju, kurioje matau rezultatus. Supratau, kad noriu su kitais dalintis savo žiniomis, instrumentais ir technikomis, kurios padėjo ir padeda man. Taip į mano gyvenimą atėjo ugdomasis vadovavimas – koučingas – ir neurografika“, – veiklos pradžią prisimena pašnekovė.

Neurografika – tai darbo su pasąmone metodas per piešimą. Tai padeda susidaryti naujoms neuronų jungtims, todėl perprogramuojama žmogaus sąmonė ir keičiasi jo realybė. A. Gontytė-Filistovič sako, kad jos klientų poreikiai yra tokie patys, kaip ir jos. Specialistei įdomus darbas su skirtingais žmonėmis. Jai labai patinka kurti įvairias programas, kūrybinė dalis taip įsibėgėja, kad tenka sukti galvą, kaip viską spėti. Tai veikla, kai labai svarbu girdėti save.

Neišnaudoti socialiniai tinklai

„Nemeluosiu, kad pradžioje viską pradėti iš naujo buvo lengva. Sunku buvo girdėti replikas dėl noro brandžiame amžiuje kardinaliai keisti profesiją, įsijungė ir vidinis kritikas, nepasitikėjimas, žema savivertė, klausiau savęs, kam viso to reikia. Didžiausi sunkumai turbūt buvo mano pačios susikurti: baimė, nerimas, o jei nepavyks, ką kiti pagalvos, nepasitikėjimas, savęs nuvertinimas. Kai radau nuostabius instrumentus, kurie padeda man, sunkumai mažėja ir aš iškelta galva žiūriu tik į priekį. Manau, buvo klaida, kad gan vėlai išėjau į socialinius tinklus ir pradėjau vesti susitikimus gyvai“, – atvirai sako A. Gontytė-Filistovič.

Neurografikos instruktorė dabar paprastai ir struktūruotai moko žmones pasiekti kitą finansinį lygį, pakelti pajamas, nuimti įvairiausius pasąmoninius blokus (įsitikinimus, antrines naudas, giminės istorijas), pakelti savivertę. Ir tam naudoja tokius metodus kaip neurografika, estetinis koučingas, finansinės konsteliacijos, metaforinės kortos, darbui su pasąmoniniais blokais naudoja transformacinius žaidimus.

Nors ugdančiųjų vadovų – koučerių – yra tikrai nemažai, pašnekovė sako nejaučianti konkurencijos: „Aš esu kitokia, unikali, mano koučingo sesijos išskirtinės, nes taikau įvairių technikų sinergiją – neurografika, finansinės konsteliacijos metaforinės kortos, įvairios technikos darbui su pasąmone, transformaciniai žaidimai, kurių vedėja esu vienintelė Lietuvoje. Svarbiausia būti savimi, būti nuoširdžiam ir klientų visada bus. Aš konkurencijos nebijau, į ją žiūriu kaip impulsą tobulėti ir augti kaip savo srities profesionalei.“

Žinomumą didina įvairiais būdais

Pradėjusi veiklą, A. Gontytė-Filistovič socialinių tinklų neišnaudojo, tačiau vėliau pamatė, kad pritraukti klientų labiausiai padėjo būtent jie. „Į socialinius tinklus dabar žiūriu kaip į darbą. Planuoju, kada ir kokius rašyti pranešimus, istorijas, nuo šių metų pradėjau vesti susitikimus gyvai savo „Instagram“ profilyje ir žinomumas tikrai auga. Taip pat labai padeda verslių moterų susitikimai įvairiuose klubuose, ten susiradau bendraminčių, su kai kuriomis net bendrus projektus surengėme. Tad auginu pažinčių būrį, rodau save, pasakoju apie savo veiklą, nes jei sėdėčiau ir tikėčiausi, kad klientai mane patys suras, tai nieko ir nebūtų“, – sako verslininkė.

Pasak ugdomojo vadovavimo specialistės, pagrindinės investicijos yra mokslai. Ji mano, kad už tuos pinigus jau laisvai būtų įsigijusi naują, gerą automobilį, bet nesigaili nė vieno išleisto euro. Agnė mokėsi ir vis dar mokosi pas Rusijos arba Ukrainos trenerius nuotoliniu būdu. Dauguma mokymų, asmeninių sesijų irgi veda per nuotolį, kad juose galėtų dalyvauti žmonės iš bet kurio pasaulio krašto. Dėl atsipirkimo ji turi taisyklę nepirkti naujų kursų ar mokymų, kol neatsipirko tie, kuriuos jau išklausė. Tad, tik įgavusi naujų žinių, iš karto jas pritaiko vesdama mokymus ir taip atsiperka investicija. Ir tik tada gali dairytis, kokių naujų žinių trokšta.

Gontytė-Filistovič sako, kad planuoja toliau didinti neurografikos ir transformacinių žaidimų paslaugų žinomumą ir suburti komandą. Jos šūkis: „Bijau, vadinasi, darau. Kai bijau, pažvelgiu baimei į akis ir darau, nes jei nedarysiu, nieko ir neturėsiu. Todėl pradedantiesiems palinkėjimas būtų – veikti, daryti, o ne tik galvoti.“