Nors Lietuvoje ekonominė aplinka išlieka palanki verslui kurtis bei plėstis ir naujų įmonių skaičius šalyje toliau auga, tačiau per pastaruosius metus įsikūrusių įmonių išgyvenamumas pradeda mažėti. Taip pat mažėja dirbančiųjų savarankiškai, vietoj verslo jie renkasi samdomą darbą, tačiau tai nemažina darbo rinkos spaudimo, kuris šiuo metu yra viena didžiausių verslo kliūčių, rašoma naujausioje „Versli Lietuva“ verslumo tendencijų apžvalgoje.

„Rinkos augimo potencialas, rinkos pelningumas, verslo prieinamumas prie finansinių šaltinių šiuo metu yra palankūs verslui ir teigiamai veikia paskatas kurti verslą, tačiau tam tikri rinkos ir instituciniai veiksniai veikia ribojančiai. Nors paklausa įmonių gaminamai produkcijai auga, tačiau perkaitusi darbo rinka kelia verslui daug problemų. Tačiau tuo pačiu tai skatina priimti strateginius sprendimus – įmonės didina investicijas į materialųjį turtą, o tai didina našumo augimą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu ir gerina Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas“, – sako Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas.

Investuoti į technologijas

Pasak V. Ivanovo, nuo perkaitusios darbo rinkos nenukentės tik tie, kurie turi galimybes investuoti į naujus įrengimus, jų atnaujinimą, kompetencijų stiprinimą, t.y. savo konkurencingumo didinimą.

„Deja, ne visi turi tokias galimybes pirmaisiais veiklos metais, kurie versle yra patys sunkiausi, ypač tuomet, kai nesi tinkamai pasiruošęs. Lietuvoje įsteigti įmonę nėra sudėtinga ir džiugina faktas, kad lietuviai vis drąsiau imasi verslo, tačiau neramina tai, kad vis daugiau žmonių nėra pasirengę būti verslininkais, t.y. neturi reikiamų žinių, savo būsimos veiklos verslo plano, tiksliai nežino, ką nori daryti. Tai rodo prastas išgyvenamumas pirmaisiais veiklos metais tų įmonių, kurios savo veiklos pradžioje negali konkretizuoti planuojamos vykdyti ekonominės veiklos“, – sako Gytis Morkūnas, „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovas.

„Versli Lietuva“ skaičiavimais, 2018 m. pirmąjį pusmetį daugiau nei 1 metus išgyvenusių įmonių dalis šalies ūkyje buvo 57,4 proc., o 2017 m. atitinkamu laikotarpiu – 62,6 proc. 2018 m. labai pagerėjo išgyvenamumo rodikliai paslaugų sektoriuje, jie taip pat gerėjo prekyboje ir statyboje. Šis rodiklis mažėjo tarp nenustatytos ekonominės veiklos įmonių, taip pat apdirbamojoje gamyboje ir žemės ūkyje. Taigi, palankios verslo kūrimo ir plėtros tendencijos pagal šiuos duomenis vyrauja paslaugų sektoriuje, statyboje, taip pat prekyboje.

Supranta ilgalaikius tikslus

Pasak G. Morkūno, augantis besikreipiančiųjų į „Verslią Lietuvą“ verslo pradžios klausimais skaičius taip pat rodo, kad vis daugiau įmonių siekia ilgalaikių tikslų ir ieško pagalbos, patarimų, pasinaudoja verslumą skatinančiomis valstybės priemonėmis, tokiomis kaip darbo vietos subsidijos ar lengvatinės paskolos. Su „Versli Lietuva“ pagalba įkurtų verslų išgyvenamumo lygis siekia 97 proc., kai tuo tarpu šalies vidurkis 2017 metais buvo 63 proc.

„Išskiriame tris pagrindinius institucinius veiksnius, kurie riboja verslumą šalyje. Tai administracinė našta, mokestinė aplinka ir verslumo ugdymas. Pagal nesenai atliktą Biurokratijos indekso tyrimą, perteklinis reguliavimas smulkioms Lietuvos įmonėms papildomai kainuoja 20 mln. eurų. Mokestinė aplinka taip pat nėra patraukli verslui, ypač startuoliams. Nemažiau svarbus veiksnys, lemiantis verslumo lygį šalyje, tai verslumo ugdymas mokyklose, kuris šiuo metu nėra pakankamas – privalomas ekonomikos pamokų skaičius 9-10 klasėse iš viso per du metus siekia tik 62 akademinės valandos, o vyresnėje klasėse tai tampa pasirenkamuoju dalyku. Norint, kad gyventojai būtų ekonomiškai išprusę ir kurtų tvarius, o ne vienadienius verslus, verslumo ugdymui turėtų būti skiriama daugiau dėmesio“, – pažymi G. Morkūnas.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) duomenimis, 2018 m. pirmąjį pusmetį įregistruotų naujų juridinių asmenų skaičius paaugo 4,8 proc., 0,1 tūkst. įmonių daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2017 m. (2017 m. – 6,6 tūkst., o 2018 m. – 6,7 tūkst.). Iš viso Lietuvoje veikia 83,4 tūkst. įmonių (2018 m. pradžios duomenimis).