Laiko planavimas vis dažniau tampa iššūkiu, o telefono programėlės ar iš anksto subraižyti darbo kalendoriai tarsi įspraudžia į rėmus. Pažįstama problema? Panašiai nutiko ir Silvijai Saulei Aleknaitei (25), kuri prieš ketverius metus ėmė vesti savo pirmąjį planuoklį ir netrukus, pajutusi jo naudą, ėmė pasakoti apie tai vis platesnei auditorijai bei ėmėsi „Saulėtas planuoklis“ veiklos.

„Pačią koncepciją pamačiau „YouTube“ platformoje – ją sukūręs Ryder Carroll įkėlė vaizdo įrašą, kuris tapo tikra sensacija ir išpopuliarino planuoklį (bullet journal) visame pasaulyje. Planuoklio koncepcija yra ganėtinai paprasta – yra keli būtini elementai, kad planuoklis veiktų: turinys, kuris padeda susigaudyti užrašų knygelėje, metų kalendorius, kuriame prie kiekvieno mėnesio paliekama šiek tiek vietos ateities įvykiams užsirašyti, mėnesio planas, kur žymimi visi mėnesio planai, ir savaitės planas, kuriame susirašome kiekvienos dienos užduotis. Šie elementai suteikia planuokliui aiškią struktūrą ir funkcionalumą, tačiau neapriboja jo naudojimo. Šalia paminėtų puslapių galima rašyti viską, ką norisi užsirašyti – konspektuoti perskaitytas knygas, pasižymėti patikusius receptus ar stebėti įpročius. Planuoklis suteikia tiek laisvės, kiek reikia“, – pasakoja idėjos autorė.

Komanda išsiplėtė

S. S. Aleknaitei plėtojant „Saulėto planuoklio“ veiklą ir edukuojant žmones apie planavimo naudą, prie komandos, susižavėjusios šia idėja, prisijungė Paulina Ambrulaitienė (26) bei Giedrė Kralikauskienė (24), kuri su Silvija susipažino „Masters of Calm festivalyje“. O Paulina ir Silvija – draugės jau ne vienerius metus. P. Ambrulaitienė neslepia, kad būtent Silvijos pildomas planuoklis tapo didžiausiu įkvėpimu.

„Draugių knygelės – pats tikriausias įkvėpimas. Skirtumas tarp to, ką matome socialiniuose tinkluose ir draugių knygelėse tas, kad vartant knygeles gyvai lengviau patikėti, jog ir pačiai pavyks susikurti kažką panašaus“, – pasakoja P. Ambrulaitienė.

Išlaisvintas kūrybiškumas

Paklaustos, iš kur semiasi įkvėpimo savo planuokliams kurti, merginos patikina, kad jo gausu interneto platybėse. Visgi, P. Ambrulaitienė teigia, jog prisižiūrėjus gražių vaizdų labai nesunku paslysti: „Dabar įkvėpimo dažnai taip pat ieškau socialiniuose tinkluose, o patikusius variantus, kuriuos noriu išbandyti savo planuoklyje, išsisaugau ateičiai. Tik visada primenu sau, kad žmogaus ranka idealios kopijos nepadaro, todėl bandant atkartoti internete rastus variantus labai svarbu neturėti lūkesčių sukurti tobulą kopiją.“ 

Jai antrina ir G. Kralikauskienė, sakydama, jog popierinis planuoklis išlaisvina ir suteikia kūrybiškumo poreikį.

„Galimybė išdailinti planuoklį visiškai patenkina kūrybiškumo poreikį. Anksčiau turėjau atskirų piešimo sąsiuvinių, lapų, o dabar viskas telpa į vieną planuoklį. Manau, kad turėti popierinę knygelę pamažu gali tapti išskirtinumu. Man tai nuostabus būdas mokytis priimti savo klaidas. Skaitmeninėje aplinkoje jas taisyti lengva, o štai knygelėje reikia įsijungti kūrybiškumą. Prisimenu, paėmusi savo pirmąją knygelę, ilgai dvejojau pradėti, nes bijojau suklysti. Manau, kad asmeninis planuoklis – nuostabus būdas įveikti perdėtą perfekcionizmą“, – įsitikinusi bendraautorė.

Planuoti taip, kaip patinka

Merginos pastebi, jog dažnas popierinių planuoklių mėgėjas vis dar renkasi standartines darbo knygas. Nepaisant to, neretai aplinkoje girdima ir skundų, kad kažkas į jas netelpa, kažko per daug ar per mažai. S. S. Aleknaitės teigimu, įsigijus standartinį planuoklį dažnu atveju tam prireikia dar keleto užrašinių ar telefono. 

„Planuoklis unikalus tuo, kad jį susikuri pagal save ir gali pritaikyti prie savo gyvenimo būdo – aktyvus ir darbingas mėnuo planuoklyje atrodys visiškai kitaip nei mėnuo, kai atostogauji. Iš esmės, darbo knygos įstato į rėmus, o planuoklis išlaisvina“, – teigia ji. 

Idėjos autorei antrina ir P. Ambrulaitienė, akcentuodama unikalumo svarbą: „Suasmenintas planuoklis – toks vienintelis ir unikalus. Turbūt tai man atrodo smagiausia. Niekur kitur tokios pat knygelės nerasi. Man planuoklis kartais primena atskirą knygą – viename puslapyje gali būti darbai, o kitame – piešinys. Ir niekas Tavęs neapibrėžia jokiais rėmais.“ 

Nuo ko pradėti?

Jeigu jau pagaunate save galvojant, kaip ir nuo ko pradėti rašyti pirmąjį savo planuoklį, merginos iš pradžių pataria suprasti pačią esmę. Idėjų, kaip viską susidėlioti patogiai ir aiškiai galima rasti internete, „Saulėto planuoklio“ socialinių tinklų profiliuose. Visgi, pasak S. S. Aleknaitės, iš pradžių užtenka tik tušinuko ir knygelės, be to, nereikia laukti naujo mėnesio, metų, ar naujo pirmadienio – galima pradėti nedelsiant. 

„Vienintelis būdas yra bandyti. Skirtingiems žmonėms tinka skirtingi būdai, tad tik bandant galima atrasti savąjį“, – įsitikinusi idėjos autorė. 

P. Ambrulaitienė patikina, jog nereikia bijoti eksperimentuoti ir ieškoti to, kas patinka labiausiai: „kartais smagioji dalis yra būtent ta, kad planuoklyje nėra vientiso stiliaus ir kiekvienas mėnuo ar net puslapis gali būti visiškai skirtingas.“ 

Be to, S. S. Aleknaitė atkreipia dėmesį, jog nėra būtinųjų darbų, kuriuos būtų privalu įtraukti į savo planuoklį. Taip pat nederėtų užsibrėžti beribių ambicijų: „mano rekomendacija būtų kasdien žengti bent mažą žingsnelį savo tikslo link.“

Vengtinos klaidos

Paklausta, kokias dažniausiai klaidas mato dirbtuvių metu ar išsigrynino per savo veiklos metus, S. S. Aleknaitė patikina, kad dažniausiai koją kiša per dideli lūkesčiai, ilgo laiko perspektyva ir chaosas.

„Prisižiūrėjus internete planuoklio nuotraukų, gali pasirodyti, kad planuoklis privalo būti tobulas, estetiškas ir vieno stiliaus. To tikintis iš savo pirmo planuoklio greitai nusvyra rankos, nes pačiam taip neišeina. Kita dažna klaida yra susiplanavimas į priekį. Susibraižius planuoklį keliems mėnesiams į priekį, dingsta jo universalumas, kai gali bet kada kažką užsirašyti arba pakeisti puslapio išdėstymą į patogesnį. Tada jau geriau nusipirkti darbo knygą ir ją padekoruoti – braižymo bus mažiau, o grožis išliks. Trečia esminė klaida yra pagrindinių planuoklio dalių nebuvimas. Jeigu kažkurios iš dalių trūksta, planuoklis praranda savo funkcionalumą ir prireikia papildomų knygelių ar įrenginių“, – įsitikinusi pašnekovė.

Popierius vs skaitmena

„Saulėto planuoklio“ kolektyvas – popierinių planuoklių atstovės. Jų teigimu, tai sukuria išskirtinumo, prideda papildomos vertės: „kažką užsirašius tai tampa tikriau. Turbūt visiems yra buvę, kad kažką nusifotografavote ar užsirašėte telefone ir pamiršote. Tiesiog išgaruoja iš galvos, kad kažkur telefone yra man reikalinga informacija. O užsirašymas ant popieriaus įsimena – fizinis veiksmas tarsi užfiksuoja mūsų sąmonėje, kad tai tikrai įvyko“, – teigia S. S. Aleknaitė.

Negana to, P. Ambrulaitienė akcentuoja, kad popierinis planuoklis gali suveikti ir kaip terapijos priemonė. Taip beveik niekada nenutiks darbus planuojantis skaitmeniniu būdu: „popierius daug labiau išlaisvina kūrybiškumą, o skaitmeninėje erdvėje norisi, kad viskas būtų tobula. Manau, kad popieriniai planuokliai moko priimti save, mokytis iš klaidų ir ieškoti kūrybinių sprendimų jas taisant,“ – pasakoja ji.