Kuo Estija patraukli verslui, palyginti su Lietuva? Kodėl ši šalis dažnai pasirenkama prekių eksportui? Visa tai aptarėme su UAB „Kamė“ direktoriumi Dainiumi Švilpausku, „Goldfish Fund“ vykdomuoju partneriu Tomu Martūnu ir Lietuvos ambasadoriumi Estijoje Neilu Tankevičiumi.

Rinkos pasirinkimo priežastys

Daugiau kaip dešimt metų Estijos rinkoje su pagrindiniais statybos ir namų apyvokos prekių tinklais dirbantis įmonės „Kamė“ direktorius atskleidžia, kad į šią šalį eksportuoja 20 proc. pagamintos produkcijos. „Pagrindines rinkos pasirinkimo priežastis lėmė tai, kad Estijos, kaip ir Latvijos, rinkos yra mums labai artimos geografine, mentaliteto ir vartotojų elgsenos prasmėmis.“ Pasak D. Švilpausko (nuotr. dešinėje), estai puikiai žino lietuvius, jie pasitiki mūsų gaminamais produktais bei teikiamu aptarnavimu. „Estijos rinką mes traktuojame kaip namų rinką, t. y. eksportą į Estiją ir Latviją laikome vietiniais pardavimais dėl bendros logistikos sistemos, nes prekes vežti į Klaipėdą, Rygą ar Taliną nėra didelio skirtumo“, – pasakoja pašnekovas.

Tramplinas į Suomijos rinką

D. Švilpauskas priduria, kad Estijos rinka yra puikus tramplinas prekių eksportui į Suomiją, nes šios šalys yra labai susijusios, be to, čia nuolat vykdoma sparti tolesnė šių šalių integracija. „Nemažai suomių bendrovių turi logistikos sandėlius Estijoje, iš kurių aprūpinama Suomijos rinka. Taigi jau šiuo metu dalis mūsų prekių, vežamų į Estiją, patenka galutiniams vartotojams Suomijoje“, – teigia jis.

 

„Geras verslas ir gera komanda yra esmė ir tai gali gimti neatsižvelgiant į valstybės taikomą mokesčių politiką.“

T. Martūnas.

 

Geresni pelningumo rodikliai

„Goldfish Fund“ vykdomasis partneris T. Martūnas (nuotr. kairėje), investavęs į lietuviams žinomo prekių ženklo „Pigu.lt“ estišką analogą „Kaup24.ee“ bei „Mychef.ee“, kuris yra estiškas pasauliniu mastu žinomo prekių ženklo „Foodout“ analogas, prisipažįsta pasirinkęs investuoti į šios šalies verslus, kad įgyvendintų užsibrėžtą tikslą – tapti „Foodout“ lyderiu Baltijos šalyse. Be to, pasak „Goldfish Fund“ vykdomojo partnerio, Estijoje įsteigti verslai išsiskiria geresniais pelningumo rodikliais, neatsižvelgiant į tai, kad jų pardavimo mastai yra mažesni. Kaip pranašumą įsitraukti į Estijos rinką T. Martūnas taip pat įvardija galimybę svarstyti įėjimą į Suomijos rinką kaip kitą strateginį žingsnį. Investicinio fondo „Goldfish Fund“ vykdomasis partneris teigia šiuo metu visą dėmesį sutelkiantis į verslo auginimą, o ne į šalies mokesčių politiką ir jos palankumą verslui: „Geras verslas ir gera komanda yra esmė ir tai gali gimti neatsižvelgiant į valstybės taikomą mokesčių politiką.“

Palanki mokestinė aplinka

Lietuvos ambasadorius Estijoje N. Tankevičius (nuotr. dešinėje) pasakoja, kad Estija nuolat stengiasi kurti ir išlaikyti palankią mokestinę aplinką užsienio investuotojams ir vietos verslui. Pasak pašnekovo, dauguma priemonių skirtos efektyviam bei skaidriam aptarnavimui užtikrinti bei biurokratizmui mažinti. „Siekiama, kad mokesčių sistema būtų skaidri ir aiški, mokesčius skaičiuoti, mokėti ir deklaruoti būtų kuo paprasčiau“, – sako jis ir pabrėžia, kad bendra valstybės politika jau daug metų nukreipta į e. paslaugų plėtojimą ir populiarinimą bei technologinės pažangos skatinimą. Geras pavyzdys – e. rezidento programa, kurios dalyviai, nesvarbu, iš kokios pasaulio šalies jie būtų, gali steigti įmones Estijoje ir jas valdyti, pasinaudoję e. rezidento kortelės teikiamomis galimybėmis. Kita vertus, Lietuvos ambasadorius Estijoje pastebi, kad pastaruoju metu Vyriausybės inicijuotas mokesčių sistemos pertvarkas, tokias kaip bandymas įvesti cukraus mokestį, oponentai ir ekspertai vertina nevienareikšmiškai.

Verslo plėtra į Estiją

„Estija iš esmės patraukli verslui tais pačiais dalykais kaip ir Lietuva: patogi geografinė padėtis, kvalifikuota darbo jėga, ryšio technologijų galimybės, išplėtota infrastruktūra“, – vardija Lietuvos ambasadorius Estijoje. Pasak N. Tankevičiaus, kiekviena šalis turi savų niuansų, tačiau tai jau kiekvienos įmonės reikalas vertinti savo sektoriaus reguliavimą, veiklos sąlygas ir priimti sprendimą dėl veiklos vienoje ar kitoje šalyje. „Kažin ar galime kalbėti apie lietuviško verslo kėlimąsi į Estiją, tinkamesnis terminas būtų „plėtra į Estiją“. Pavyzdžiui, estiškoji „Maxima“ yra didžiausias privatus Estijos darbdavys. Neseniai čia parduotuvių tinklą įsigijo „Senukai“. Natūralu, kad, kai verslui pasidaro ankšta Lietuvos rinkoje, visų pirma imama žvalgytis į artimiausius kaimynus. Ir, kaip rodo patirtis, Estijoje lietuviai turi ką veikti“, – tikina pašnekovas.

Dėmesys startuoliams

Lietuvos ambasadoriaus Estijoje N. Tankevičiaus teigimu, atsižvelgiant į Estijos siekį išlaikyti palankias sąlygas verslui bei investuotojams ir entuziastingą požiūrį į technologijų plėtrą, daug dėmesio skiriama startuoliams. „Egzistuoja speciali vyriausybinė iniciatyva „Startup Estonia“, kurios tikslas ir yra kuo labiau sustiprinti startuolių ekosistemą. Jos tinklalapyje yra netgi nesudėtingas vadovėlis, kaip kurti startuolį ir kas yra galimi partneriai kiekviename startuolio gyvavimo etape“, – sako pašnekovas. Anot N. Tankevičiaus, šiems tikslams naudojamos ir europinės lėšos, o „Startup Estonia“ ambicija – 2020 m. dabar egzistuojančių 450 startuolių skaičių padidinti iki 1 000.