Žinoma daugybė atvejų, kai įdomia idėja sužibę verslo naujokai ilgainiui tyliai užgęsta, o kitų pasiūlyta nuobodesne idėja paremtas verslas išauga iki tarptautiniu mastu eksportuojančios bendrovės. Kodėl taip nutinka? Greičiausiai galima išvardyti tiek priežasčių, kiek egzistuoja pačių startuolių, tačiau tam tikri esminiai principai padeda geriau suprasti, koks likimas laukia jauno verslo. Apie tai, kas lemia startuolių patiriamas sėkmes bei nesėkmes ir kokių klaidų vertėtų vengti jaunam verslui, kalbamės su „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovu Antanu Sagatausku.

Savitumo ir kokybės svarba

„Statistika rodo, kad sėkmingiausi verslai būna tie, kurie nekuria rinkoje neegzistuojančių produktų ir nekopijuoja jau pasiteisinusių sprendimų, bet juos pakoreguoja ir patobulina, t. y. daro kitaip nei visi ir tai daro gerai“, – sako A. Sagatauskas. Pašnekovas įsitikinęs, kad, pasirinkus pastarąją strategiją, atsiranda galimybių patekti net į tas rinkas, kurios atrodo perpildytos ir seniai padalytos. Kaip pavyzdį „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas mini šeimos restorano „Jurgis ir drakonas“ istoriją. Restorano kūrėjai pasiūlė tai, ko Lietuvos picerijose išties trūko, – autentiškų neapolietiškų picų. Kitokia koncepcija restorano kūrėjams leido greitai pereiti į plėtros etapą – vos per metus verslo naujokai išaugo iki trijų restoranų tinklo ir, regis, plėtra tuo nesibaigs.

 

„Galbūt jūsų tikslai smarkiai prasilenks su kuklia pradžia, tačiau jie būtini, jei norite savo idėją išauginti į tvarų, didelį verslą“

A. Sagatauskas

 

Tačiau A. Sagatauskas pabrėžia, kad kitoniškumas ne visada yra raktas į užtikrintą verslo sėkmę ir plėtrą. Pasirinkęs sunkiai apibrėžtą nišą, jaunas verslas gali gerokai apriboti savo veiklos galimybes ir įspeisti save į kampą. Taigi rinktis ypač specifinę nišą vien todėl, kad baiminamasi konkurencijos, nėra išmintinga.

Strategijos vaidmuo kuriant verslą

„

Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas pripažįsta, kad užsispyrimas, žinios ir sėkmė atlieka svarbų vaidmenį kuriant verslą, tačiau tai nėra baigtinis jauno verslo augimą užtikrinančių veiksnių sąrašas. „Viską pradėti reikėtų nuo verslo strategijos – nuo pat pirmųjų žingsnių reikia tiksliai žinoti ne tik tai, kur esi čia ir dabar, bet ir kur nori būti po trejų ar penkerių metų ir kaip ketini to siekti“, – teigia A. Sagatauskas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad verslo naujokai pernelyg dažnai numoja ranka į strategiją, paprasčiausiai galvodami: „Pradėsiu, pabandysiu, o jei pavyks užsikabinti, tada ir žiūrėsiu, kaip reikalai klostysis toliau.“ Vis dėlto tai klaidingas požiūris, galintis nulemti jauno verslo žlugimą.

„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas įsitikinęs, kad verslo naujokai turėtų pradėti galvoti apie verslo plėtrą nuo pat pradžių, jau steigdami savo įmonę. Reikia išsikelti tikslą plėstis, įvardyti, kada ir kokios plėtros tikimasi, užsibrėžti ambicijų lygį. „Galbūt jūsų tikslai smarkiai prasilenks su kuklia pradžia, tačiau jie būtini, jei norite savo idėją išauginti į tvarų, didelį verslą“, – tikina A. Sagatauskas.

Kontroliuojami veiksniai

Pašnekovas neatmeta galimybės, kad versle egzistuoja sėkmės veiksnys, kurio negalime tikslingai valdyti. Tačiau specialistas atkreipia dėmesį į tai, kad savo priimamus sprendimus galime kontroliuoti ir patys kuriame sąlygas, palankias tvariai verslo plėtrai. Dėl šios priežasties verslo naujokams reikalinga verslo strategija, numatanti besikeičiančią verslo aplinką ir įmonės reakciją į ją. Kita vertus, jei didelių ambicijų augti išties nėra ir tiesiog pakanka pasiekti standartinį rezultatą, rinkos vidurkį, tuomet verslą galima kurti neturint jokios strategijos. Tokiu atveju pakanka sekti konkurentų pavyzdžiu, kopijuoti juos ir tenkintis vidutiniu rezultatu. Vis dėlto „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas A. Sagatauskas įsitikinęs, kad, norint geresnių rezultatų, siekiant daugiau uždirbti ir užtikrinti stabilų verslo augimą, svarbu turėti strategiją, nukreipiančią verslą tinkama augimo kryptimi.