...

Kaip keisis vartotojų požiūris, elgsena ir pirkimo įpročiai?

Verslas

2020.06.18

Autorius: Ugnė Mažonaitė

Temos: .

Kaip keisis vartotojų požiūris, elgsena ir pirkimo įpročiai?

Lietuvoje kiek daugiau nei tris mėnesius trukęs karantinas baigėsi. Kai kurios taisyklės ir reikalavimai jau tapo įpročiu, o naujosios realybės veiklos suvaržymai bei ribojimai pamažu švelninami. „Tokio pasaulinio įvykio nebuvome matę ir patyrę, todėl vertinti vartotojų elgseną neturime patirties. Tačiau tam tikros tendencijos ir kiti rinkos vartojimo elgsenos simptomai formuojasi gana aiškūs ir tai suteikia galimybę pažvelgti, kaip pandemija galėtų pakeisti vartotojų požiūrį, elgseną ir pirkimo įpročius“, – įžvalgomis dalinasi „bzn start“ įkūrėja bei strategė Živilė Glaveckaitė. Ji išskiria tris esminius elementus, kurių poveikis ir įtaka jaučiami labiausiai. 

1. Gyvenimo būdas

Toks pasaulis, koks buvo įprastas daugeliui žmonių, staiga pakito. Pasikeitė ir gyvenimo būdas, todėl teko prisitaikyti ir vartotojams, ir gamintojams bei paslaugų teikėjams. Pokyčiai, nors ir sudėtingi, ne visuomet privalo būti neigiami ar nemalonūs, todėl svarbu įvertinti esamą situaciją ir sutelkti dėmesį į naujas galimybes. „Daug žmonių ėmėsi sveikatinimo, sporto užsiėmimų, nors sporto klubai buvo uždaryti. Atrado naujų, būdų kaip tai daryti namie, kaip save galima disciplinuoti ir jaustis gerai. Kiti papildomai atrado galimybių save tobulinti, kas kalbą, kas tam tikros srities žinias gilinti. Vartotojai suprato, kad gali efektyviau valdyti savo laiką, suderinti šeimos reikalus, darbo ir savo sveikatos gerinimą bei tobulėjimą. Ir būtent ši vartotojų dalis, kuri ėmėsi pokyčių ir atrado naujų galimybių, turės labai didelį poveikį prekių ženklams ir jų strategijoms. Laimės tie, kurie aiškiai suvoks, ko šiam segmentui reikia ir kaip juos pasiekti“, – teigia Ž. Glaveckaitė.

2. Apsipirkimo įpročiai

Dauguma veiklų karantino metu buvo perkelta į internetinę erdvę – apsipirkimas taip pat. Nors internetas ypač populiarus dėl greito ir paprasto informacijos, paslaugų pasiekiamumo, dalis potencialių vartotojų rinkdavosi fizines alternatyvas. Žmonės, kurie iki tol nebuvo linkę aktyviai naudotis įvairiomis internetinėmis paslaugomis, tokiomis kaip apsipirkimas, buvo priversti tai išbandyti ir, pašnekovės teigimu, lieka neaišku, kiek po pandemijos bus linkę lankytis fizinėse parduotuvėse, jei internetinė prekyba jiems patiko, pateisino lūkesčius prekių pristatymo ir grąžinimo prasme: „Žinoma, visuomet kažkokia dalis vartotojų norės ir toliau lankytis parduotuvėse, tačiau neaišku, kiek tokių bus. Kita vertus, mažmenininkai galės optimizuoti savo išlaidas, nes internetinei prekybai nereikia didelių nuomos sąnaudų, darbuotojų. Be to, tai paskatins naujų mažmeninės prekybos formų atsiradimą ir, tikėtina, tai virs daugiau į „Pop-up shop“ modelio parduotuves. Ir, žinoma, trumpalaikė nuoma gal bus brangesnė, bet bus galimybė išsinuomoti 1–3 mėnesiams.“

Anot pašnekovės, tokie apsipirkimo pokyčiai taip pat paspartins naujas komunikacijos formas, o tai itin svarbu aukštesnės vertės prekių pardavėjams: „Atsiras galimybė iš karto tiesiogiai susijungti su konsultantu, kuris patars, ką pasirinkti. Ir, žinoma, ne pokalbių robotas, bet tiesioginė transliacija, nes vartotojams svarbu matyti ir tau patariantį veidą.“

3. Svarbu ne tik prekių ženklas, bet ir grąža

Vis dažniau ir garsiau kalbant apie klimato kaitą ir artėjančius pokyčius, vartotojiškumas išskiriamas kaip viena didžiausių problemų. Greitosios mados, greitojo maisto industrijos, kaip ir visas sparčios gamybos sektorius taip pat sulaukia daug kritikos. Prieš keletą metų dar mažai girdėtos „zero waste“ (be atliekų) parduotuvės šiandien nieko nestebina. Vartotojai šiuo klausimu nelieka abejingi, todėl ieško tvarumu, ekologija išsiskiriančių prekių bei paslaugų, taip siekdami prisidėti prie teigiamų pokyčių kūrimo ir skatinimo. Būtent į tai svarbu atsižvelgti ir gamintojams, o karantino laikotarpis visa tai gali dar labiau paskatinti. „Vartotojai teikia ir teiks pirmenybę tiems, kurie sugebės duoti jiems grąžos. Kalbame ne apie materialumą, bet apie socialinį, švietėjišką ar kitokį indėlį, kuris leis jam pasijusti įvertintam, laimingam, prisidėti prie socialinės problemos sprendimo ar kitaip būti naudingam visuomenei. Vartojimas tampa socializacijos dalis, kur vis daugiau bus ne tik pirkimo, bet ir supratimo, ką perku, kokį tai poveikį turi pačiam vartotojui ir aplinkai“, – mintimis apie socialiai atsakingo verslo svarbą dalinasi Ž. Glaveckaitė.

Ekspertai

Dr. Živilė Glaveckaitė

Dr. Živilė Glaveckaitė

„bzn start” įkūrėja, vadovė. / UAB „Glaveckaitė Media”

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.